Taisome nuotrauką (1 dalis).
Parašyta sagelo Liepos 02 2009 11:12:17
Taisome nuotrauką (1 dalis).

Tikriausiai visi sutiks, kad nardymas gali taip „užkabinti“ žmogų, kad tai tampa vos ne vieninteliu hobiu. Apie tai svajoji važiuodamas pro ežeriuką, gulėdamas stomatologo kėdėje ar eidamas į kokią nuobodžią vakarušką. Aplinkiniai klausinėja apie nardymą ir tu visai nejučiom save pagauni, kad gali pasakoti apie nardymą be sustojimo – kaip sutikai TIKRĄ (nerūkytą, neiškeptą) ungurį, kaip radai meškerę, kaip susiradai dar 100 bendraminčių ir draugų ir tt.

Sekanti stadija po nardymo „užsikabliavimo“ gali tapti fotografavimas (bent jau man taip nutiko). Juk iš tiesų – ką ten bepapasakosi sausumos žiurkėms? Kaip ten gražu ir įdomu? Koks nepakartojamas žuvų pasaulis? Bet kai turi gerą povandeninę nuotrauką, viskas kyla nauju lygiu. Pažystami žiūri akis išpūtę, pasakojimas neatrodo toks jau nerealus, o kai kurie netgi ima prašytis irgi pakišami po vandeniu.

Taigi, nusiperkam savo pirmąją kamerą ir boksą ir pirmyn. Bet čia yra vienas „bet“. Jeigu pirmyn reiškia Egiptą ar skaidrius kaip krikštolas atogražų vandenis – viskas aišku. Tereikia ieškoti gerų kadrų, pliaukšėti į kairę, į dešinę ir kelti savo meistriškumą.

O jeigu pirmyn – nuostabūs mūsų ežerai ir karjerai, rezultatas gali stipriai nuvilti. Gylyje iki 1-2 metrų gal ir pavyks padaryti gerus kadrus, bet giliau – visos nuotraukos bus ŽALIOS. Iš tikro tai jau ne tokia didelė bėda - tereikia įsigyti papildomus apšvietimo šaltinius. Elementarus blicas kainuoja apie 1000 (dar geriau kai jie du). Vidinį kameros blicą dažniausiai neįmanoma naudoti, nes jis išryškina visas smulkias plaukiojančias dalelytes ir nuotrauka iškarto tampa beviltiška.

Taigi. Nusipirkau boksą (+/- 800 litų) savo muilinei ir viskas šuniui ant uodegos? Ką befotografuočiau turėsiu tik kažkokią žalią makalynę? Rimtesnės technikos technikos neįperku, tai ką gi daryti?
OK. Ne viskas prarasta. Yra dar toks geras dalykas kaip Photoshop. Jis gali padėti ištaisyti visokius nesusipratimus ir netgi iš pažiūros visai paprastą kadrą paversti puikia nuotrauka, kuri papuoš jūsų svetainę.

Iš karto perspėju, kad toliau pateikiami receptai nepretenduoja į profesionalius sprendimus ir išvis, rimtiems fotografams tikriausiai bus juokingi. Bet kadangi nesu profesionalas, o ilgais žiemos vakarais veikti nėra ką, o pinigų blicams irgi nėra...

Vienu žodžiu, yra senutė muilinė canon S50 ir vienam ežeriuke 5 metruose sutiktas didžiulis lietuviškų seliavų būrys. Rezultate gautas retas kadras, bet jo bendras „vaizdelis“ švelniai sakant – nekoks... Kuriam Photoshop‘ą ir žiūrim ką turim. Kadras žalias, priedo jame matyti daug smulkių dalelyčių ir burbuliukų, kurie gadina vaizdą. Dešiniajame kampe jų ypač daug.



Navigatoriaus panelėje stumiam Zoom šliaužiklį ir pasididinam vaizdą.
Nu va, matosi kiek daug burbuliukų yra vandenyje. Ir iš kur jie imasi? Aš tai gi su reguliatorium burbuliuoju galingai, gal čia tos kilkos žirnių prisirijo? Ir tssakant ..., dabar dekompresinasi visu būriu?...



Gerai, nesvarbu. Kairėje pusėje pasiimam įrankį Clone Stamp Tool. Jis kopijuoja pasirinktą sritį į reikiamą vietą. Tai yra, galiu pasirinkti reikiamą vietą ir uždėti ant nereikalingo burbuliuko „lopą“ – burbuliukas bus užmaskuotas ir niekuo nesiskirs nuo likusio fono. Paspaudus Brush galim pasirinkti teptuko diametrą (kitaip sakant „lopo“ dydį).



Dabar spaudžiam kairįjį Alt (klaviatūroj),laikom ir spragtelim pele šalia kokio nors burbuliuko. Pasimato toks kaip ir „taikiklis“. Atleidžiam Alt, taikiklis pasiverčia į apskritimą. Dabar nutaikom apskritimą ant bet kurio burbuliuko ir spragtelim. Burbuliukas dingsta pavirsdamas ta vieta, kur buvo „taikiklis“.


Tokiu būdu naikinam visus burbulus ir šiukšles, pereinam vis į naujas sritis, valom toliau.


Vienas burbulas matyti ant žuvies. Nusitaikom čia ir taisom situaciją. Kartojam šią operaciją iki nuprotėjimo, ty kol išnaikinam visas šiukšles.


Kas toliau? Kaip išnaikinti tą žlykščią spalvą? Yra keli elementarūs būdai. Labai dažnai spalvas gal normaliai atstato funkcija Auto Color, bet ne visada. Žiūrim kas gausis. Buvo taip, gavosi šitaip. Hmmm. Tiesą sakant gavosi ššš...iukšlė. Pasišiukšlino fotožopas.

Panelėje History (dešinėj) atstatom paskutinį darytą veiksmą, ty gryžtam atgal.


Kitas būdas ištaisyti spalvas – pasinaudoti Auto Levels. Kartais šitas dar geriau suveikia ir nebereikia nieko koreguoti. Einam ten pat, pasirenkam... Buvo taip, liko šitaip.

Jau geriau, bet... Na kažko trūksta, norisi skaidrumo, lengvumo, romantiškos nuotaikos...


Bandom koreguoti spalvas rankiniu būdu. Einam į Levels. Iššoka tokia lentelė. Viršuj pasirenkam ne RGB bendrą signalą, bet koreguojam kiekvieną spalvų kanalą atskirai.


Pradedam nuo Red (raudona). Spaudžiam kairį Alt mygtuką, laikom ir su pele stumiam dešinį šlaiužiklį kairėn. Mūsų nuotrauka staiga tampa juoda, ramiai! Nepaleidžiam Alt ir stumiam toliau kol kur nors nepasirodo raudona spalva. Dabar viską paleidžiam.


Pakartojam operaciją su kairiuoju šliaužikliu. Alt, stumiam jį dešinėn – nuotrauka tampa raudona. Stumiam kol kur nors neprasimuš juoda spalva, paleidžiam,... Pakartojam šiuos veiksmus Green ir Blue (žalia, mėlyna) kanaluose.


Žiūrim ką turim. Kairėj auto, dešinėj rankom. Nieko gero, praktiškai Auto padarė tą patį. Nu ką darysi, nepasekėsi.


Traukiam savo slaptą ginklą Hue/Saturation. Pažaidžiam su šliaužikliais „tuda siuda“, kol išgaunam vaiskų Egipto vandenį, ...




... pabandom pažaisti su kontrastu...




Vualia! Buvo taip, o liko ŠITAIP!!! Nepamirštam išsaugoti savo triūsą ( ir aplamai rekomenduoju kuo dažniau išsaugoti tarpinius projekto variantus).



Beliko atspausti fotkę ir prikalti ant sienos matomoj vietoj. Dabar atsistokit prie veidrodžio ir parepetuokit pokalbį (kad nesusimauti atsakingiausiu momentu ir nepradėti žvengti):

Svečias (išsprogusiom akim): Oho kokia nuotrauka! Iš kur čia?
Jūs (rimtu svajingu veidu, atsipūtęs, taip atsainiai): Šita? Ai, ... mano...
Svečias(užsiparinęs visas): Tai čia tavo nuotrauka? Pats darei? Nu šakės! O kur čia? Tai čia specialus fotikas turi būti?..
Jūs: Na taip, mano... Taigi aš fotografuoju po vandeniu, ...Ai čia Havajuose ... 30 metrų gylyje... labai retos giliavandenės nuodingosios sparnuotapelekės. Nieko įpatinga, tik rykliai labai trukdė... Na taip, fotikas specialus. Brangus... Labai... Ai žinai, „ne visos kainos mūsų gyvenime turi ekvivalentus nacionaline valiuta ar obligacijomis“, ... tiesiog esu jautrios sielos ir meniškų polėkių žmogus... ...Šiaip, patinka... Ir tt ir tt...

Svečias išeina sukrėstas (nes jo gyvenimas pilkas ir nuobodus), o jūs griūnat iš juoko. Pasibaigus juoko priepuoliui jau galėsite eiti ruoštis įrangą eiliniam nėrimui į nuostabiai žalius ir gražius mūsų ežerus.

Ir nepamirškite prigriebti su savimi senutės muilinės, nes niekada negali žinoti kur ir koks siurprizas jūsų laukia po vandeniu! Sėkmės!