Italija – Capo d‘Acqua.
Parašyta sagelo Lapkričio 14 2014 10:20:14
Italija – Capo d‘Acqua.

Centrinėje Italijoje esantis Capo d‘Acqua ežeras yra stulbinantis dėl dviejų priežasčių: vandens skaidrumo ir viduramžius menančių pastatų griuvėsių.

Keliaudami centrinės Italijos kaimo keliukais ir pravažiuodami banguojančius kviečių laukus galbūt net neįtariate, kad galbūt esate visai netoli labai įžymios vietos - Capo d‘Acqua – mažo izoliuoto ežeriuko, kuris savo dugne saugo viduramžių kaimo liekanas.
Beje, žodis „saugo“ šiuo atveju nelabai tinka – vanduo čia tokio skaidrumo, kad subyrėję senovinių pastatų likučiai matomi ir plika akimi nuo paviršiaus, o pats ežeras yra tarsi didžiulis akvariumas, pagrąžintas milžiniškomis dekoracijomis.

Šveicaras povandeninis fotografas Franco Banfi, pamatęs vandens skaidrumą ir šį neįtikėtiną perspektyvinį vaizdą, tiesiog neteko žado. Franco atkeliavo prie Capo d‘Acqua kartu su Dante Cetrioli, kurio dive mokykla turi išskirtines teises ir kontroliuoja nardymą šiame dirbtiniame ežere.

Pati vieta yra maždaug 2 valandos kelio nuo Romos, netoli Capestrano miestelio. Ežeriokas yra Gran Sasso and Laga Mountains nacionaliniame parke, maždaug 300 m aukščiau jūros lygio. Vandenį jam tiekia paviršiniai ir požeminiai vandens šaltiniai.

Viduramžiais šalia šių šaltinių buvo pastatyti du malūnai ir dažų fabrikas – būtent šių šimtmečius menančių pastatų liekanos ir sukuria po vandeniu neįtikėtino grožio vaizdą.

Abu senoviniai malūnai yra visiškai panirę po vandeniu, tuo tarpu dažų gamyklos viršus yra iškilęs virš vandens.

Capo d‘Acqua atsirado 1960 metais, kuomet čia buvo pastatyta užtvanka ir suformuotas vandens rezervuaras, tiekęs vandenį šalia esančioms apylinkėms. Šiais laikais ežeras tiekia vandenį nedidelei hidroelektrinei.

Vanduo, prasisunkęs pro Campo Imperatore plato karstinį podirvį Apeninuose prisisotina mineralais ir per įvairius šaltinius galiausiai patenka į ežerą. Tokios filtracijos rezultatas – pritrenkiantis 40 (!) metrų matomumas.

Franco nuo kranto žiūrėjo į ežero dugną ir negalėjo atitraukti akių. „Tiesiog kiaurai vandens storymę grožėjausi senoviniu miestu: viduramžių pastatais, iš akmenų sukrautomis sienomis, grįstais takelių likučiais, medžiais su nenatūraliai išskėstomis šakomis... Capo d‘Acqua yra tyriausias mano matytas ežeras!“

Franko kartu su Dante užsidėjo įrangą ir panėrę ėmė tyrinėti griuvėsius iš arčiau, pradėdami nuo malūno. Pastatų likučiai vis dar išlaiko viduramžių detales. Narai gali plaukioti tarp arkų, pasažų ir kambarių, kurie žydro vandens fone ypač gražiai kontrastuoja.

„Apiplaukiau malūną ir pastebėjau vandens rezervuarą, iš kurio dugno kilo vandens nugludinti medžių kamienai. Pati vieta tarsi skleidė kažkokią prietaringą baimę“ – pasakoja Franco. „Plaukiojau tarp kaimo pastatų, kurie vis dar buvo tarsi gyvi, tarsi visai nesenai palikti“.

„Kadangi čia labai mažai dumblo ir nuosėdų, sienos išsaugojo savo pirmykštę išvaizdą ir spalvą, ir atrodo tvirtai“ – tęsia pasakojimą Franco – „taip ir norėjosi nusiimti plaukmenis ir tiesiog stačiomis pasivaikščioti. Nepadariau to tik todėl, kad nenorėjau sukelti dumblo nuo dugno ir sudrumsti tokį magišką skaidrumą“.

Nepaisant to, kad sienos atrodo pakankamai tvirtos, iš tiesų jos yra gan trapios. Liestis ar remtis į sienų akmenis draudžiama. Nepamirškite – tai viduramžių statyba – akmenys „sumūryti“ sausuoju būdu – t.y. be jokio skiedinio, tiesiog labai kruopščiai parinkti pagal formas ir sudėti vienas prie kito. Nuo mažiausio judesio jie gali imti klibėti ar iškristi iš savo vietos.

Po to abu narai pasuko link buvusios dažų gamyklos. Pastato sienas dengia tankūs žali dumbliai, šalia sukiojasi keli upėtakiai. Kadangi gamykla yra tik dalinai po vandeniu, didesnė jos dalis yra ore. Senovinis pastatas iki šiol išlaikė savo didingą išvaizdą. Visas dugnas aplink padengtas tankiu sodriai žalios augalijos kilimu.

Iš čia jau matosi ir antrojo malūno griuvėsiai. Šis malūnas yra blogesnės būklės, tačiau su išlikusiomis vandens rato mentėmis, nors ir dalinai padengtomis nuosėdomis. Kaimo pastatai čia ne tokie įspūdingi ir mažiau fotogeniški – sienos trumpesnės ir labiau pažeistos, nors ir išlaikiusios tam tikrą šarmą.

Capo d‘Acqua yra išties mistiškas ežeras. Pridėkite prie to nuostabius Italijos kaimo vaizdus, ir tokio nėrimo nepamiršite visą gyvenimą.

Dive centras.
Nardymas Capo d‘Acqua ežere leidžiamas išimtinai su „Atlantide diving School“. Kad neįsivelti į nuotykius su nelegaliu nardymu, reikia susisiekti su Dante Cetrioli, kuris organizuoja nėrimus nuo kovo iki spalio mėnesių. Kontaktai: info@atlantidesub.com, arba www. atlantidesub.com.
Dante kalba ir angliškai (ir itališkai, aišku).
Panėrimas kainuos ne daug, ne mažai – 20 eurų.

Versta maloniai leidus DIVE – didžiausiam D. Britanijos narų žurnalui.

Daugiau nuostabių nuotraukų (arba tiesiog pagūūūūglinkit):