Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
sparnas, reguliatori...
Kur planuojame nerti!!!
Artimiausios keliones
Balionu guminius padus
bijantiems chemijos
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka
Draseikiu karjero valymo akcija 2009
Draseikiu karjero valymo akcija 2009
Drąseikių valymo akcija 2009
Paskutiniai prisijungę
raimze04:13:05
Dlu04:58:42
stg4410:30:14
arvis16:28:16
neptun18:25:45
donis 1 dieną
Vygantas 2 dienas
bannyk 2 dienas
Korsaras 3 dienas
darka 6 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 3
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 53
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Didysis baltasis ryklys (carcharodon carcharias).
Pabaisa iš prigimties: didysis baltasis ryklys.

Jis didelis. Jis baisus. Jis yra milijonų košmarų priežastis. Bet koks gi yra iš tikrųjų šis siaubūnas – didysis baltasis ryklys, ir kur galima jį rasti?

Nors pasaulyje yra beveik 400 ryklių rūšių, vos pagalvojus apie ryklį, daugumai žmonių mintyse iškyla būtent didžiojo baltojo ryklio paveikslas (carcharodon carcharias). Jis nėra nei didžiausias (bangininiai rykliai paprastai būna dvigubai didesni), nei greičiausias (kaip jo artimiausias giminaitis ryklys mako), nei plačiausiai paplitęs (šioje vietoje pirmauja dygliuotasis ryklys), nei dažniausiai puola žmones (ryklys bulius neturi sau lygių šioje srityje).
Bet turbūt visi nuoširdžiai prisipažintų, kad žmonėms jis yra tikras materialus ir gyvas įsikūnijimas pačių juodžiausių ir labiausiai pirmykščių baimių. Didysis baltasis turi didelius nasrus, pilnus aštrių kaip pjūklas dantų, ir pasitaikius progai yra surijęs (koks puikus žodis!) ne vieną vargšą žmogelį.
Vien mintis, kad gyvas žmogus gali būti suėstas gyvai, yra tokia stulbinanti ir vaizdinga, kad netgi šiais moderniais laikais neturi jokių analogų. Nors iš tų maždaug 50-ties ryklių įkandimų kasmet (prie maždaug 6,4 milijardo žmonių populiacijos), tik keli priklauso didžiajam baltajam. Pačiais blogiausiais metais, galbūt trys atakos baigiasi mirtimi. Įdomu tai, kad apie 70 procentų visų ryklių atakų aukų išgyvena, tame tarpe ir didžiojo baltojo aukos.
Užuot parodžius tikrają ryklio prigimtį, tyčia ar netyčia jam buvo sukurta siaubinga reputacija. Ką gi, bandykime išsiaiškinti, kaip gi viskas yra iš tikrųjų.

Didysis baltasis ryklys yra didžiausia mėsaėdė žuvis pasaulyje ir didžiausias ryklių atstovas tarp nefiltravimo būdu mintančių ryklių. Sklinda istorijos apie matytus 6, 7 ar netgi 11 m ilgio egzempliorius (ypač apie paskutinį, kuris nuplaukė šalin), bet šiuo metu didžiasias mokslininkų oficialiai išmatuotas ryklys buvo 5.97 m ilgio patelė, svėrusi 1510 kg ir pagauta 1984 m vakarų Australijoje. Manoma, kad patelės užauga didesnės, nei to paties amžiaus patinai.
Didysis baltasis yra skumbrinių ryklių šeimos (Lamnidae) narys. Ryklio kūnas yra verpstės formos, su buku kūgišku snukiu, platėjančiu iki storo kūno vidurio, toliau kūnas palaipsniui siaurėja iki ploniasios vietos – savotiško strypo, užsibaigiančio galinga pusmėnulio formos uodega. Nugarinis pelekas labai charakteringas: aukštas, platus, trikampio formos. Iš priekio pelekas glotnus, o iš galo dažniausiai būna apipleišėjusiais kraštais.

Ryklio spalva – murzinai baltas pilvas, beveik kaip laivo vaterlinija staigiai pereinantis į tamsią nugarą, kurios spalva varijuoja nuo pilkai-mėlynos iki pilkai-rudos, su daugumai šių ryklių būdingu bronziniu atspalviu. Vidiniai krūtininių pelekų galiukai yra juodi, kai tuo tarpu išorinė jų pusė (kaip ir uodega) yra pilka. „Baltas“ ryklio vardas atėjo iš senovės, kai žmonės rasdavo nugaišusius ryklius, plūduriuojančius baltu pilvu aukštyn. Jeigu žmonės būtų ėmę stebėti gyvus ryklius ansčiau, dabar jie tikriausiai vadintųsi „didžiaisiais pilkaisiais“ – toks pavadinimas geriau atspindėtų tikrovę.

Didžiojo baltojo dantys dideli, trikampio formos ir dar dantytais kraštais – jų neįmanoma supainioti su bet kokiais kitos ryklių rūšies dantimis. Reiktų atkreipti dėmesį, kad dantys yra ne visiškai tokie, kaip pas žinduolius. Faktiškai tai yra padengti emale modifikuoti odos dariniai, pagal savo sudėtį panašūs į ryklio odą. Jie neturi žmogiškųjų dantų karūnos, puvimo ar šaknies kanalo problemų. Dantis paprasčiausiai nulūžta ir po kiek laiko pakeičiamas nauju augančiu dantimi. Nauji dantys auga nuolat ir slenka konvejerio juostos principu iš kremzlinių nasrų. Vienu metu ant „kovejerio“ juda septyni dantys. Maždaug paskaičiuota, kad per savo gyvenimą ryklys užaugina apie 20 000 dantų.

Artimiausieji baltojo giminaičiai – mako ir silkiniai rykliai turi panašias fizines charakteristikas, kūno formą (nors ir neužauga iki tokio dydžio) ir tokias pat įspūdingas juodas akis. Golfo kamuoliuko dydžio akys, įprastos skumbriniams rykliams bendrai, ir didžiajam baltajam, kažkieno taikliai buvo pavadintos „juodais bedvasias objektais“. Ir tai labai arti teisybės. Tačiau ištyrus gyvus baltuosius ryklius, akyje buvo aptikta plona sidabrinė sklera, aiškiai atsikirianti rageną nuo lėliukės. Gyvūnui mirus, ši sidabrinė sklera įgauna juodą spalvą, ir tai tikriausiai paaiškina, kodėl šiaip jau visai normaliai didžiojo baltojo akiai buvo priskirta tiek mistinių ir piktavalių savybių ir prietarų.
Ryklių tarpe didžiojo baltojo ryklio regėjimas yra išvystytas geriausiai, o galbūt geriausias ir aplamai visame vandenyne. Jis skiria kontrastus ir spalvas, ir ypač gerai mato prie mažo apšvietimo.
Skirtingai nei dauguma kitų ryklių, turinčių ant akies apsauginę membraną (kuri ryklio atakos metu užsitraukia ir saugo akį nuo sužalojimo), didysis baltasis atakuodamas sugeba savo akį įtraukti giliai į akiduobės vidų, taip apsaugodamas savo vertingą (ir lengvai pažeidžiamą) regėjimą.

Bet geriausiai išvystytas jutimo organas pas didijį baltajį yra uoslė: 18 procentų jo smegenų masės dirba tik ant kvapų aptikimo ir analizavimo. Tai yra ir didžiausias rodiklis ryklių tarpe paėmus bendrai (pavyzdžiui, kūjagalvis ryklys kvapams analizuoti naudoja tik septynis procentus smegenų masės). Toks prisitaikymas nulemtas dėl baltojo ryklio mitybos: daugumoje jis medžioja jūros liūtus ir ruonius, skumbres ir tunus, arba minta retkarčiais randamais nugaišusių banginių ar jūros vėžlių kūnais. Kaip matome, tarp jo grobio dominuoja gyvūnai, kurie turi savyje daug taukų: vandenyje taukai (aliejus) nepaprastai efektyviai perneša kvapo molekules. Paskaičiuota, kad baltasis ryklys iš daugiau nei mylios atstumo gali užuosti taukus ar kraują, ištirpintus jūros vandenyje santykiu kelios dalys prie milijono.
Tokia išskirtinė uoslė rykliui reikalinga dėl jo išskirtinio poreikio nuolat maitintis. Nors pagrinde šie rykliukai gyvena vidutinio šiltumo vandenyse, jie turi greitą medžiagų apykaitą ir naudoja taip vadinamą endotermiją – palaiko savo kūno temperatūrą keliais laipsniais aukščiau, nei aplinkos. Didelė „raudonųjų“ raumenų koncentracija (kitaip sakant – „sprinterio“ raumenų) reikalauja didesnio prisotinimo deguonimi, nei galima pasiekti kvėpuojant normaliame, šaltame vandenyje. Pašildydami savo kraują, tokiu būdu jie pasiekia „sprogimo“ efektą ir atakos metu startuoja labai staigiai. Bet tai jam kainuoja daug energijos (sukauptų riebalų) atitinkamai, reiškia didysis baltasis turi maitintis daugiau, riebiau ir dažniau, nei kiti rykliai.

Kad kompensuoti tokią greitą medžiagų apykaitą, baltieji rykliai kombinuoja netikėtumą, prisėlindami prie aukos (kaip įmanoma daugiau taupydami energiją) ir žaibišką startą, pasivydami auką. Pirmiausia, pasinaudodami savo nepaprasta uosle, jie identifikuoja grobį, tada plaukia prie aukos artyn, laikydamiesi arčiau dugno arba žymiai didesniame gylyje, kur dėl savo spalvinimo jie beveik nepastebimi. Prisėlinę, staigiai pagreitėja, atakuoja nieko nenutuokiančią auką ir „atjungia“ ją vieninteliu trumpu, chirurgiškai tiksliu ir sukeliančiu traumą įkandimu. Jeigu auka – irklakojis, pvz ruonis, po įkandimo dažnai jis paliekamas nuskęsti, tik tada ryklys gryžta ir jį suryja.

Baltojo ryklio dieta įvairi ir tiesiogiai susijusi su grobio koncentracija, sezoniniu grobio (ir ryklių) migravimu, ar tiesiog palankia proga.
Nepaisant savo jūros žinduolių mėsaėdžio reputacijos, didysis baltasis pagrinde maitinasi žuvimi. Priklausomai nuo vietovės ir metų laiko, irklakojai ir kiti jūros žinduoliai sudaro tik apie 11 – 23 proc ryklio raciono. Kitą maisto dalį sudaro kiti rykliai, skumbrės ir tunai, taip pat dugninės žuvys. Kaip ir visi gruobuonys, jie mielai suės bet kokį atsitiktinai pasitaikiusį, nereikalaujantį pastangų grobį.
Manoma, kad baltasis ryklys gyvena iki 40-ties metų, bet mokslas dar negali to tiksliai patvirtinti.

Augdami visi rykliai ant savo kremzlinio stuburo ( šiuo atveju stuburas – tik grubus palyginimas su žmogaus stuburu) užaugina savotiškus žiedus – maždaug po du kasmet. Deja, tam, kad tiksliai suskaičiuoti stuburo žiedus, reikia paaukoti gyvūną. Todėl geriausias būdas studijuoti ryklio žiedų augimą yra sugauti gyvą baltajį ryklį, padaryti jam į stuburą dažančią oksitetraciklino injekciją, ir kitą kartą jį sugavus, studijuoti, kiek žiedų užaugo nuo to laiko, kai ryklys buvo pirmą kartą sugautas ir pažymėtas. Tačiau tokio tipo tyrimai taip ir nebuvo sėkmingai užbaigti. Su sąlyga, kad ryklys užaugina du žiedus per metus, reiktų be išlygų sutikti, kad sugautas ir išskrostas 5 m ilgio ryklys buvo 25 metų amžiaus. Taigi, vienintelis būdas bent grubiai nustatyti ryklio amžių, yra suskaičiuoti stuburo žiedus, o ne jo paties ilgį.
Remdamiesi šiomis studijomis, mokslininkai priėjo išvados, kad patelės pasiekia lytinės brandos maždaug 11-15 gyvenimo metais. Vos kelios nėščios patelės buvo išstudijuotos, bet didžiausia jų buvo 4,8 m ilgio, sugauta Okinavoje (Japonija) ir turėjusi savo pilve jau beveik subrendusius 11-ka mažylių. Visi mažiai buvo 130 cm ilgio – miniatiūrinės savo mamos kopijos. Ir nors jie dar buvo maitinami iš motinos organizmo per bambagysles, buvo matyti, kad “jaunimas” jau suvalgė neapvaisintus kiaušinėlius ir prarijo savo “pieninius” dantis – viskas rodė, kad jie maitinosi jau motinos pilve, prieš gimstant.

Didžiuosius baltuosius yra sunku studijuoti, kadangi jų paplitimo vietose gamtinės sąlygos būna sudėtingos, beto, išvis potencialiai pavojinga netoliese leisti su jais laiką.
Baltieji paplitę po visą pasaulį, abejuose pusrutuliuose, visose jūrose – jie buvo pastebėti tiek atviruose vandenynuose, tiek tropikuose. Bet didžiausia šių ryklių koncentracija būna šiltuose vandenyse, o labiausiai jie mėgsta pakrančių rajonus: nuo kontinentinio šelfo ribos link kranto – jie gyvena aplink visus žemynus, išskyrus Antarktidą.
Baltieji buvo pastebėti Raudonojoje jūroje, Seišeliuose, Havajuose, Naujojoje Kaledonijoje, Filipinuose, Azoruose, Japonijos jūroje, Naujojoje Zelandijoje. Bet didžiausią ryklių koncentraciją galima atrasti aplink pagrindinių kontinentų pakrantes: šiaurės ir pietų Ameriką, Afriką, Australiją, Euraziją.
Sakoma, kad baltieji yra reti rykliai, ir ši taisyklė, deja, galioja pernelyg daugeliui vietų – jie iš tikro retai pasitaiko. Bet tose vietose, kur jie dažnai sutinkami – jie nei reti, nei “retai pasitaikantys” – jų daugybė, jie plaukioja miniomis.
Baltieji rykliai galbūt paplitę plačiau, jei paprastai manoma, kadangi jie retai pastebimi ar sugaunami – bet tai dar nereiškia, kad jų čia nėra.

Praktiškai, pasaulyje yra tik keturios vietos, kur tikrai ir užtikrintai galima sutikti ir stebėti šiuos ryklius. “Tikrai” ir “užtikrintai” yra svarbiausia, bet norintiems pamatyti ryklius teks pasiruošti morališkai: vietos yra tolimos, nedraugiškos ir atšiaurios. Bet šansai stebėti ryklius tikrai dideli. Tiems, kas bet kokia kaina nori pamatyti didijį baltajį, reikia keliauti į: Farallono salas šalia San Francisko (Kalifornija, JAV), Cape provinciją (Pietų Afrikos respublika), Spencerio įlanką pietų Australijoje, arba Guadalupe salą (Baja, Meksika).
Pietų Afrika turi didelę baltųjų ryklių populiaciją, ypatingai Cape provincijoje prie Mosselbaai ir kanale tarp Dyer ir Geyser salų šalia Gansbaai. Abejose vietose galima daugmaž patikimai sutikti ryklius ir stebėti juos iš viršaus, bet aišku, stebėjimas po vandeniu yra visiškai skirtingas dalykas. Abejose vietose vanduo yra verpetuotas ir suplaktas bangų, besidaužančių į akmenuotą krantą. Vandens spalva – žalia arba pilkai ruda. Salos turi milžiniškas ruonių kolonijas, todėl prasidėjus potvyniui visos išmatos nuplaunamos jūron. Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur matomumas būna žymiai blogesnis potvynio metu. Matomumas toks blogas, kad neverta net pradėti nerti. Jūros sąlygos varijuoja nuo prastų iki tiesiog pavojingų. Pietų Afrika turi labiausiai nepastovius orus pasaulyje - verta prisiminti, kad tai, ką dabar visi vadina “Gerosios vilties” kyšuliu, anksčiau vadinosi “Audrų kyšuliu”.

Čia yra pilna beviltiškų operatorių, kurių reikia vengti. Geriausias – Marine Dynamics, “paleistas” JP Boha ir Andre Hartmann. Hartmannas ypač gerai pažįsta šiuos ryklius, ir jeigu tik leidžia oro sąlygos, be jokių dvejonių neria be apsauginio narvo. Kai kurie žmonės laiko jį pusiau išprotėjusiu, bet tie, kurie jį geriau pažįsta, verčiau laiko jį pusiau sveiku. Hartmannas buvo pakliuvęs į daugelį dokumentinių filmų, kur jis demonstruodavo savo neįtikėtiną techniką: prisiartinusiam rykliui jis pakišdavo po nasrais ranką ir laikydavo, tokiu būdu įstumdamas gyvūną į trumpą transą. Dabar gyvūnas sustingsta ir leidžia Hartmannui iškelti virš vandens ryklio galvą. Retkarčiais ranka nuslysta į šonus ir kliudo aštrius kaip skustuvai dantis – kaip tik dėl šios priežasties kai kurie Hartmanno pirštai sunkiai juda.

Gansbaai yra dar keli geri operatoriai, ir jeigu norite kažko kito, nei nardymo narvuose, pabandykite Chris Fallows iš Simon Town, False Bay. Jis specializuojasi ruonio manekeno vilkimu paskui katerį, tokiu būdu provokuodamas ryklius pulti ir iššokti į orą. Tai daugmaž natūralus ryklių elgesys, bet tokia naujovė kolkas dar retenybė, ir šiuo metu Chrisas be abejonės turi geriausias pasaulyje ryklių nuotraukas.

Tuo metu, kai didžiųjų baltųjų ryklių turizmo industrija Pietų Afrikoje dar naujas dalykas, pietų Australijoje ji jau senai egzistuoja. Tradiciškai, pietų Australija buvo geriausia vieta pasaulyje pamatyti, stebėti ar fotografuoti baltuosius ryklius – tiek po vandeniu, tiek iš laivo.
1975 metais, po “Jaws” (Nasrai) fenomeno daugeliui žmonių vien pagalvojus apie “ryklį” mintyse pirmiausiai iškildavo didysis baltasis ryklys. Paskatintas tokios nenormalios visuotinės reklamos, Rodney Fox jau 1976 pradeda pirmuosius komercinius nardymus apsauginiuose narvuose (shark-cage diving). Šis australas paskyrė keturiasdešimt savo gyvenimo metų didžiojo baltojo studijoms – nuo pat 1963, kai jis pats pasveiko po ryklio atakos.
Apie šį tyrinėtoją buvo prikurta neįtikėtina galybė gandų, ir visokio plauko dive-stuobriai sukūrė savotišką kultą, kalbėdami apie dalykus, kurių nelabai ir išmanė.
Tai nebuvo ryklių kaltė, ar tuo labiau Rodnio Fox. Jis pats toliau tęsė savo aukščiausios kokybės ekspedicijas ir tyrinėjo baltuosius ryklius. Šis malonus, draugiškas ir tylus žmogus lengvai priimdavo į savo ekspedicijas ir paprastus turistus.

Tuo tarpu Ian Gordon, “Oceanworld Manly” akvariumų komplekso kuratorius, irgi pradėjo organizuoti ryklių išvykas. Gordonas pramoko savo ryklių “metodikos” du metus dirbdamas su Kusto komanda prie filmavimo projekto, beto, įgijo patirties nuolat gaudydamas ryklius Oceanworld akvariumų ekspozicijoms.

Tada įvyko neįtikėtinas dalykas: staiga tiek Foxui, tiek Gordonui visos išvykos tapo “tuščios” – baltieji rykliai išvis dingo. Nusivylę klientai ėmė murmėti: kurgi dingo visi baltieji rykliai? Taip tęsėsi tris metus – tikimybė parodyti narams iš arti baltuosius ryklius nukrito nuo 100 iki 20 procentų. Niekas nenorėjo nė galvoti apie viena-iš-penkių galimybę pamatyti baltajį ryklį, ypač atsižvelgus į išlaidas ir rūpesčius, įveikiant tokius kelionės atstumus.

Bet klausimas liko neatsakytas: kodėl? Bet dabar, atrodo, aiškėja atsakymas. Kaltas žmogus. Pakrantės miestelis Port Lincoln pietų Australijoje yra naujos tunų industrijos centras, bet čia yra viena suktybė. Pietiniai mėlynapelekiai tunai sugaunami toli jūroje, tada milžiniškuose “garduose” gyvi transportuojami atgal į uostą ir suleidžiami jau į uosto gardus. Dabar tunai čia laikomi, maitinami ir prižiūrimi, kol nepasiekia optimalios kokybės ir maksimalios rinkos kainos, tada staigiai nužudomi ir oro transportu nugabenami į Japoniją. Regiono baltieji rykliai, viliojami sugautų tunų (maitinimosi šaltinio) keliamo triukšmo, ėmė laikytis arčiau tunų transportavimo kelių. Tunų žvejai, vos pamatę ryklius imdavo juos šaudyti, taip šiek tiek sumažindami jų populiaciją, bet ir rykliai irgi pakeitė savo elgesį, prisitaikydami prie naujo maisto šaltinio. Stimulas gauti lengvai pasiekiamo maisto buvo stipresnis ir rykliai pasitraukė iš įprastų jūros liūtų medžioklės plotų Neptune salose, taip palikdami dive operatorius su nuliniais šansais sutikti ryklį.

Po tokių pamokų, tiek Gordonas, tiek Foxas, pabandė pradėti naujus ryklių sezonus kiek vėliau, palaukdami kelias savaites kol tunų gardai nebus galutinai nutransportuoti į uostus. Rezultatas – šimtaprocentinė sėkmė ir laimingi fotografuojantys diveriai. Vieno tokio sezono metu aš prisijungiau prie Gordono ištisoms trims savaitėms ir už tai buvau “apdovanotas” – mačiau 20 skirtingų baltųjų ryklių, kurių dydis varijavo nuo dar nesubrendusių patinų iki kelių subrendusių patelių, didesnių nei 5 metrai. Mažesnieji rykliai visada būdavo labiausiai aktyvūs, nuolat atsirasdavo iš niekur, arba dingdavo už matomumo ribų, aktyviai atakuodavo pamestą jauką, nejučiom priversdami pagalvoti, kaip būtų gera stebėti juos persisvėrus per katerio bortą... Bet pasirodžius dideliai patelei, mažesnieji rykliai iškarto atsitraukė – tai aiškus įrodymas, kad rykliai turi savo socialinę hierarchiją, apie kurią mokslininkai nesenai dar tik samprotavo. Visiškai aišku, kad tarp baltųjų ryklių esti tam tikros bendravimo formos. Rykliai demonstravo savo kūno kalbą: kūno poza, nasrų iškišimas, nugaros ir krūtinės pelekų judesiai, ir staigus plaukimo greičio ir krypties keitimas. Dabar aišku, kad socialinės tvarkos viršūnėje stovi didelės patelės, aplink kurias sukiojasi nesubrendę rykliai – jie naršo aplink ir žvalgo teritoriją, kol didžioji patelė neįsitikina, kad jai saugu. Tokia strategija užtikrina, kad reproduktyvi patelė (vertingiausias klano narys) bus apsaugota nuo galimų pavojų, o tuo pačiu ir galbūt sėkmingai atliks savo giminės pratęsimo funkciją.

Žinoma, gamtoje niekas nestovi vietoje. Australijos baltųjų ryklių industrija per dešimtmetį turėjo tiek pakylėjimų, tiek nuosmūkių, kartais rykliai pasirodydavo, kartais išvis dingdavo. Mano asmeninė patirtis tokia: pavykdavo sutikti ryklius vidutiniškai per vieną išvyką iš trijų.
Dabar sėkmingiausias baltųjų ryklių viliotojas-operatorius pietų Australijoje yra Rolf Czabayski iš “Calypso Star Charters”. Czabayski yra nenuilstantis darbuotojas, amžinai kuo nors užsiėmęs: jis tikrina ar jaukai rykliams vilioti yra vandenyje, tuo pat metu kas penkias minutes kepa kokį nors užkandį savo svečiams, kad tik visi būtų laimingi. Jis moka palaikyti kompaniją ir jo laivas atrodo pats savaime geriau vilioja ryklius, nei didesnis Foxo laivas. Ian Gordonas kol kas pristabdė savo išvykas, kadangi atrado talentą filmuojantis Animal Planet laidose (“Shark Gordon”), bet retkarčiais susideda su Czabayski ir tęsia savo tyrinėjimus.

Po beveik dešimtmečio sėkmių ir nesėkmių, jau tris metus iš eilės baltųjų ryklių industrija labai sėkmingai vystosi Guadalupe saloje, Meksikoje. Doc Anes iš “San Diego shark diving” ima norinčius ir per naktį plukdo juos iš San Diego į laukines Baja pusiasalio pakrantes. Guadalupe sala turi didelę sezoninę jūros dramblių ir ruonių populiaciją, o vandenyje apstu tunų. Todėl nieko keisto, kad šiose vietose sezoniškai laikosi ir didieji baltieji rykliai. Ir nors ryklių elgsenos studijos ir stebėjimai čia dar yra tik kūdikystės stadijoje, Guadalupė jau turi didžiausios kada nors matytos po vandeniu šių ryklių populiacijos reputaciją.
Didžiausi pasaulyje rykliai patruliuoja Ramiojo vandenyno pakrantę, kasmet rudenį migruodami iš Kalifornijos į Meksiką.
Rugsėjo mėnesį po vandeniu čia galima vienu metu pamatyti daugiau nei šešis ryklius, dažniausiai 3-4 m ilgio paauglius patinus. Lapkričio mėnesį dažniau sutinkamos stambios subrendusios patelės.

Guadalupe dabar yra geriausia vieta pamatyti ryklius, ir čarteliniai laiveliai zuja pirmyn atgal, nes norinčiųjų netrūksta. Kaip ilgai tai tęsis? Niekas negali tiksliai atsakyti. Šis fenomenas gali būti tik kažkokios didesnės gamtos fazės dalis. Tapę sezoniškai įprasti šiose vietose, rykliai gali taip pat greitai tapti retenybe, arba dar blogiau – gali išvis iš čia išnykti. Guadalupe yra pasaulio pakrašty, su galbūt 50-ties ryklių populiacija, ir ryklių medžiotojai žino, kur jie gyvena.

Viena yra tikra: didysis baltasis ryklys kaip niekas kitas valdo mūsų vaizduotę. Jo galia, jo grožis ir jo reputacija nesulyginama su jokiu kitu gyvūnu, ir susitikimas su šiuo rykliu saugiomis sąlygomis yra tokia patirtis, kuri nepamirštama visą gyvenimą.

Versta maloniai leidus DIVE – didžiausiam D. Britanijos nardymo žurnalui.
www.divemagazine.co.uk
 Parašė sagelo kovo 20 2006 18:20:39 · 0 Komentarai · 12871 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 100% [1 Balsas]
Labai gerai Labai gerai 0% [Nėra balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Gagosha
SVEIKINAME IndreLGM
SVEIKINAME Pliusas