Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
Nardymo įrangos IŠPA...
prožektorius
Balionai
Moteriška BCD Aqualu...
ĮRANGOS IŠPARDAVIMAS
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


Nardyk meet'as 2008
Paskutiniai prisijungę
bannyk11:10:59
Dlu 1 dieną
stg44 3 dienas
nierka 3 dienas
donis 4 dienas
supernial 4 dienas
Vygantas 5 dienas
ege 5 dienas
mirka13 1 savaitę
darka 2 savaites
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 210
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Banginių savižudybės.


Tokie tragiški įvykiai, kai banginiai užplaukia ant seklumų ir žūsta, yra plačiai žinomi, ir jie būdingi ne vienai kuriai, o įvairioms banginių rūšims. Sprendžiant iš liūdnų pasekmių, gali tikrai pasirodyti, kad tai kažkas panašaus į savižudybę. Tačiau su tokia nuomone neskubėkime.
Klausimą nušviesti padeda žymaus tarybinio banginių tyrinėtojo D. Tomilino samprotavimai, kuriuos jis išdėstė puikioje knygoje ,,Aklojo kašaloto istorija".

Banginiai yra jūrų žinduoliai, kilę iš kadaise sausumoje gyvenusių protėvių. Tačiau dabar jiems atsidurti sausumoje labai pavojinga. Čia jų oda apdžiūva, kūnas nuo daužymosi greit perkaista ir juos greit ištinka šilumos smūgis. Todėl normaliose sąlygose banginis ir gimsta, ir miršta vandenyje, nors kvėpuoja, kaip ir sausumos žinduoliai, plaučiais.
Jautriomis hidroakustinėmis priemonėmis buvo išaiškinta, kad vandens erdve, kaip ir oru, sklinda įvairiausi garsai, kuriuos skleidžia įvairūs gyvūnai bei vėjo sukeltas vandens bangavimas. Banginiai, turėdami puikią klausą, gerai sugeba tuos garsus išskirti bei atpažinti ir reaguoja tik į tuos, kurie jiems svarbūs. Jie girdi nuo infra iki ultragarsų, taigi kur kas platesniame diapazone, negu prieinama žmogaus ausiai.

Tačiau banginiai savo šnervėmis ir patys skleidžia įvairius garsus. Smulkiai šį klausimą tyrė Amerikos neurofiziologai Dž. Lilis ir E. Mileris. Pavyzdžiui, delfino garsai yra trejopi: švilpimai nuo 4 iki 20 tūkstančių hercų, ultragarsai iki 170 tūkst. hercų bei čiaukštelėjimai ir kompleksiniai garsai, girdimi kaip kniaukimas, ūžimas, stenėjimas. Pirmuosius ir trečiuosius signalus banginiai skleidžia tarpusavio ryšiams palaikyti. Antrosios grupės signalus banginis siunčia su dažnomis pertraukomis, kurių būna nuo 1 iki 1200 per sekundę, o, be to, tuos impulsus siunčia apibrėžta kryptimi. Tai panašu į prožektorių, iš kurio irgi sklinda tik siauras šviesos spindulių pluoštas. Ultragarso bangos atsimuša nuo tolimų daiktų ir aidu sugrįžta, suteikdamos banginiui informaciją apie tų daiktų kryptis, atstumus bei apytikrį dydį. Tarybiniai tyrinėtojai (Tomilinas ir kt.), tirdami 1963 m. Juodosios jūros delfinus, nustatė, kad garsinio prožektoriaus vaidmenį atlieka jų kvėpavimo takų ertmės ir ypatinga kaukolės bei minkštosios priekinės galvos dalies forma. Taigi, delfinas yra aprūpintas tobula hidrolokacijos priemone, ir jis gali vikriai medžioti žuvis net visiškoje tamsoje.

1958 ir 1959 m. amerikiečiui V. Kelogui pavyko nustatyti dar vieną įdomų faktą. Delfinas, „apčiuopęs" grobį, ne tik stengiasi jo iš hidrolokatoriaus sferos neišleisti, bet, artėdamas prie jo, pradeda siųsti ultragarsus kaskart trumpesnėmis bangomis, o siunčiami signalai vis dažnėja. Tuo būdu siaurinamas garso bangų pluoštas ir lokacija darosi tikslesnė. Eksperimentais nustatyta, kad delfinas ultragarsinės lokacijos dėka ne blogiau „mato" aplinką, negu mes savo akimis, nes visiškoje tamsoje iš didesnio atstumo tiksliai atplaukia į tą vietą, į kurią jam buvo numesta žuvelė.

Skleidžiamų garsų tarpe ypatingą vietą užima pagalbos signalai. Juos banginiai skleidžia, kai gresia pavojus uždusti po vandeniu. Įvairių banginių tie signalai skamba įvairiai. Afalinų toks signalas hidrofone skamba kaip pora ištęstų skirtingo aukščio švilpimų, kartojamų įvairiais intervalais. Į nelaimės vietą netrukus atskuba kitos afalinos. Dūstančiam delfinui padėti galima tik laikant jį vandens paviršiuje, kur jis gali kvėpuoti. Atskubėjusieji tokią pagalbą ir suteikia. O kai delfino viršugalvis išnyra iš vandens, jis įkvepia tuoj pat, refleksiškai. Pagalbos teikimas nelaimės atveju yra labai svarbus banginių prisitaikymas, gyvenant vandenyje. Jis, pavyzdžiui, svarbus gimdymo metu tiek gimdančiai motinai, tiek ir naujagimiui. Sunkioje padėtyje atsidūręs banginis signalizuoja apie jį ištikusią nelaimę. Pagalbos teikimo instinktas toks stiprus, kad nustelbia net savisaugos instinktą, nes dažnai pagalba teikiama, esant mirtinam pavojui patiems gelbėtojams, pavyzdžiui, banginių medžioklės metu arba vienam-kitam atsidūrus seklumoje, nuo kurios savo jėgomis jie nebegali nuslinkti.

Labai solidarūs yra kašalotai (Physeter catodon). Jų pagalbos šauksmas buvo užrašytas dokumentiniame kinofilme „Tylos pasaulyje". Kai jaunas kašalotas, gavęs smūgį nuo plaukiančio laivo, užtęstai sušvilpė, į jo signalą iš visų pusių netrukus atskubėjo net 27 kašalotai.
O štai kitas pavyzdys, pateiktas Tomilino, dalyvavusio banginių medžioklėje prie Kamčiatkos. 1934 m. liepos 5 d. medžiotojai sutiko 12 nedidelių kašalofų bandą. Tai buvo patelės su jaunikliais. Šių šilumą mėgstančių dantuotųjų banginių tose vietose niekas nesitikėjo sutikti. Labai stebino nesuprantama jų elgsena. Iki persekiojimo pradžios banda ganėsi pakrikusi, bet jau po pirmojo šūvio banginiai suėjo į vieną vietą ir glaudžia grupe ėmė trauktis nuo medžioklinio laivo, nekreipdami dėmesio į pirmąją taikliai užmuštą patelę. Juos persekiojant, po 85 min. buvo sužeista antra patelė. Tuoj pat po šūvio visa banda kartu su sužeistąja pasileido bėgti nuo laivo, laikydamasi glaudžia grupe. O kai harpūnuotoji trosu buvo pritempta prie laivo, prie jos sugrįžo ir visa banda. Banginiai pusę valandos čia pat slankiojo ir nardė apie patelę, kad vanduo prie laivo kunkuliavo, kaip katile. Tame sąmyšyje, kaip paaiškėjo kur kas vėliau, banginiai stumdė sužeistąją, teikdami jai pirmąją dirbtinio kvėpavimo pagalbą. Tik kai sužeistoji buvo galutinai antru šūviu užmušta, grupė ją apleido.

Daug panašių pagalbos teikimo pavyzdžių žinoma iš delfinų gyvenimo. Pagalbos reakciją gali sužadinti ne tik garsinis nelaimės signalas, bet kartais ir šiaip plaukiantis daiktas, o kartais besimaudantis arba skęstantis žmogus. 1943 m. Floridoje buvo įdomus atsitikimas. Skęstančią moterį išgelbėjo delfinas. Moteris maudėsi netoli kranto ir pateko į gilią vietą, kur buvo stipri srovė. Ji jau buvo beprarandanti sąmonę, kai staiga pajuto, kad ją kažkas stipriai pastūmėjo į krantą. Atsidūrusi saugioje vietoje, ji, dar būdama labai nusilpusi, norėjo padėkoti išgelbėtojui, bet vandenyje nieko nesimatė, išskyrus vieną arti nardantį delfiną, o toliau — antrą. Pribėgęs stebėtojas papasakojo moteriai, kad ją iškėlė iš vandens delfinas tuo momentu, kai ji netekusi jėgų grimzdo Į dugną. Pernai vieną egiptietį inžinierių Viduržemio jūroje netoli Aleksandrijos irgi išgelbėjo delfinai.

Mes jau kalbėjome apie tobulą banginių orientaciją vandenyje. Tat kaipgi atsitinka, kad atskiri banginiai, arba net ištisos jų bandos prisiartina prie krantų ir čia, būdami visiškai sveiki, nesuprantamu būdu atsiduria sausumoje ir žūva?
Nusėdęs seklioje vietoje, banginis, panikos apimtas, daužosi ir greitai nuo šiluminio smūgio žūva, arba uždūsta, kai į jo plaučius patenka daug vandens. Prigeria jis dėl to, kad dūžtančios bangos varto jo kūną po seklumą ir jo šnervės dažnai būna po vandeniu. Stiprūs smūgiai uodega tik dar giliau įvaro kūną į smėlį. Atsidūręs nelaimėje, banginis garsiai stena, trimituoja arba švilpia. Saukiami tų signalų, atskuba kiti banginiai, ir tai gali būti masinės, nelaimės priežastis.

Štai keli tokių tragedijų pavyzdžiai.
1784 m. kovo 13 d. potvynio metu, siaučiant pietvakarių vėjui, į šiaurės vakarų Prancūzijos Odierno uostą įplaukė 32 kašalotai, daugiausia patelės. Užšokę ant smėlio seklumos, šie banginiai išbuvo gyvi keletą parų ir jų maurojimas buvo girdimas už keturių kilometrų.
Panašus įvykis buvo 1911 m. vasario pabaigoje prie Tasmanijos, kai į smėlio pliažą iššoko 36 kašalotai patinai ir viena patelė. Šia proga pažymėsime, kad kašalotai patinai užauga kur kas didesni už pateles ir siekia 20 m ilgio ir 50 t svorio. Manoma, kad patinus atvedė į seklią vietą patelė ir čia, užėjus atoslūgiui, visa banda atsidūrė sausumoje ir žuvo. Tokių istorijų su kašalofais per pastaruosius du šimtmečius yra pasitaikę ir kitose vietose — Viduržemio jūroje, Meksikoje, Kalifornijoje, Temzės ir Elbės žiotyse ir kt.

Jau žiloje senovėje Plutarchas tokius įvykius aiškino kaip banginių „savižudybę". Vėliau tokie reiškiniai imta aiškinti vado, paskui kurį seka banda, pamišimu, audrų įtaka ir t. t. Netrūko ir fantastiškiausių spėliojimų. Pavyzdžiui, vienas tyrinėtojas iš Keiptauno 1945 m. aiškino mažojo dalginio delfino apdžiūvimus Pietų Afrikos pakrančių seklumose nesėkmingu mėginimu surasti spėjamą istorinį sąsiaurį į Indijos vandenyną, kuriuo tie banginiai neva naudojosi praeityje.
Aiškindamas, kodėl banginiai, tobulai orientuodamiesi vandenyje, daro sau pražūtingas klaidas, olandų tyrinėtojas H. Dudokas 1962 m. išanalizavo 133 individualaus bei masinio banginių apdžiūvimo atvejus. Surinkta duomenų apie 26 banginių rūšis. Paaiškėjo bendros aplinkybės, kurioms susidarius, banginiai įstringa seklumoje. Tai būna siaučiant audroms, kai vėjas ritina bangas į seklią pakrantę ir pakeliamos nuo grunto aibės smėlio bei dumblo dalelių su oro burbuliukais. O tai ir dezorientuoja banginius, nes hidrolokacinio aparato veikla sutrinka Tačiau grupinėms katastrofoms suprasti šitokio aiškinimo dar nepakanka.

Įdomiai elgėsi delfinai 1963 m. birželio mėnesį Juodojoj jūroj Didžiojo Utrišo saloje. Vėlai vakare buvo gauti eksperimentams septyni gyvi delfinai. Juos suleido į vandenį, pririšus prie kranto per 20—50 m vienas nuo kito. Iš pradžių delfinai intensyviai švilpavo. Vienam pavyko nutraukti virvę ir jis dingo jūroje. Tai įvyko naktį. Delfiną laikė dingusiu. Bet iš ryto apie 400 m nuo kranto, kur buvo pririšti kiti delfinai, buvo pastebėtas pabėgėlis. Jis, aišku, per naktį galėjo nuplaukti labai toli ir kabantis virvės gabalas negalėjo tam sutrukdyti. Kas gi delfinui neleido to padaryti? Matyt, pagalbos signalai, kuriuos siuntė šeši pririštieji belaisviai. Delfinas nepaliko apylinkės net tada, kai prie jo prisiartino valtis. Ir nors jis neseniai buvo pergyvenęs gaudymo tinklais baisybes ir grubų žmonių elgesį, jis atvykusiems leidosi pagaunamas „plikomis rankomis", jį įkėlė į valtį ir vėl pristatė į krantą. Dar tą pačią dieną toks pat įvykis nutiko ir kitam tos pačios grupės delfinui.
Įdomų septynių paprastųjų delfinų (Delphinus delphis, ilgis apie 2 m) Naujosios Zelandijos pakrantėje apdžiūvimo atvejį aprašė A. Alpersas knygoje „Delfinai, mitai ir žinduoliai". Tai įvyko uolėtoje Haurakio įlankos saloje. Kai patekę nelaimėn delfinai buvo pastebėti, vieni gulėjo vandenyje ant akmenų, kiti gi dar laisvai plaukiojo, vienam kraujavo šonas, o kitam — žiotys. Stiprūs signalai buvo girdimi net ore. Delfinus gelbėti ėmėsi poilsiautojai. Nugabenę du toliau nuo kranto ir paleidę gilioje vietoje, jie tikėjosi, kad kiti, išgirdę išgelbėtųjų signalus, nuplauks pas juos, o tie, kurie to nepajėgs padaryti, bus iš eilės žmonių nugabenti. Tačiau abudu nugabentieji tuoj pat sugrįžo atgal prie tų, kurie buvo įstrigę seklumoje. Visos pastangos nubaidyti juos nuo pražūtingos vietos nuėjo veltui. Po neramios nakties ir dienos iš visos grupės liko gyvų tik du delfinai. Žmonės jiems padėjo išsigelbėti. Iš pradžių jie dar krypavo, bet paskui jau pajėgė gerai plaukti. Kadangi pagalbos signalų nuo kranto jau nebesigirdėjo, jie nuplaukė į jūrą ir dingo iš akių.

Didžiausia žinoma katastrofa su dantuotais banginiais įvyko 1946 m. spalio 10 d. Argentinoje, netoli kurortinio miesto Mar-del-Platos. Ilgai siaučiant audrai, smėlio pliaže liko gulėti 835 mažieji dalginiai delfinai (Pseudorca crassidens, minta galvakojais moliuskais ilgis iki 6 m), Vienoje vietoje išilgai 200 m kranto linijos galima buvo jų priskaičiuoti iki 100. Daugumą sudarė patelės, kai kurios tuoj pat gimdė vaikus. Dauguma delfinų žuvo netrukus, kiti ilgai daužėsi smėlyje ir tik maža dalis išgyveno iki sekančios dienos vakaro. Skrodimai parodė, kad žuvusiųjų skrandžiai buvo tušti. todėl manyta, kad delfinai žuvo nuo bado, nes šėlusios audros galėjusios išvaikyti galvakojus moliuskus bei žuvis. Tačiau toks aiškinimas neįtikina, nes sujaudinti banginiai turi paprotį išvemti prarytą maistą, o audiniuose turi dar pakankamai energetinių medžiagų. Katastrofa čia, matyt, vystėsi tipišku būdu: iš pradžių ji palietė atskirus individus, o vėliau, pagal „grandininę reakciją", ir visus kitus.

Šių įvykių tyrimai atskleidžia pagrindinę banginių grupinių žuvinių priežastį. Katastrofa dažniausiai įvyksta siaučiant audrai. Tuomet hidrolokacijos aparato veikla sutrinka, ir atskiri individai lengvai gali užplaukti ant seklumos. Jų pagalbos signalai yra labai rimta kliūtis kitiems pasitraukti į atvirą jūrą, ir visa banda susilaukia tokio pat likimo, kaip ir tie, kurie pirmieji signalizavo apie juos ištikusią nelaimę.
 Parašė sagelo liepos 24 2006 16:54:04 · 0 Komentarai · 3944 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Angelina
SVEIKINAME Elenkapag
SVEIKINAME Laimuks
SVEIKINAME vano