Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
sparnas, reguliatori...
Kur planuojame nerti!!!
Artimiausios keliones
Balionu guminius padus
bijantiems chemijos
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka
Alauso ez._meetas_2007
Alauso ez._meetas_2007
Robato foto albumas
Paskutiniai prisijungę
arvis01:30:48
Dlu02:06:03
neptun03:28:17
stg4417:16:43
donis 1 dieną
raimze 1 dieną
Vygantas 1 dieną
bannyk 2 dienas
Korsaras 3 dienas
darka 5 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 53
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Ungurys (1 dalis)
UNGURYS. 1 DALIS.

Paprastasis ungurys, upinis ungurys Anguilla anguilla (Lot.)
Rečnoj ugor (rus.),
Węgorz (lenk.),
Anguille (pranc.),
Common eel, European eel (angl.),
Flussaal, Europaischer Aal (vok.).

Kūnas panašus į gyvatės — ilgas, cilindriškas, iš šonų plokščia uodegine dalimi. Galva maža, plokščia iš viršaus, smailiu snukiu. Apatinis žiomuo išsikišęs į priekį. Nedidelės akys virš žiočių kampų. Nugara žalsvai pilka, tamsiai rusva arba juoda, šonai pilkai gelsvi ar pilkšvai sidabriški, pilvas gelsvas arba baltas. Oda stora, labai gleivėta. Žvynai smulkūs, giliai įaugę į odą. Ilgis — iki 1,2 m, svoris — iki 3,5—4,0 kg; dažniausiai užauga iki 0,5—0,7 m.

Ungurys – vienas iš žinomiausių, įdomiausių, brangiausių žuvų. Ir paslaptingiausių. Jo gyvenimo būdo tyrinėjimai tęsiasi jau daugiau nei 2300 metų, bet ir po šiolei dar daug kas neaišku.

Dydis.
Nors yra įprasta, kad unguriai užauga iki metro ilgio, retkarčiais pasitaiko ir didesnių egzempliorių. Įvairioje literatūroje galima rasti įspūdingų skaičių, kuriais kartais sunku ir patikėti - pvz, aprašoma kad 1789 m Elbėje buvo sugautas 2,2 m ilgio ungurys, svėręs virš 30 kg. Sako, kad pasitaiko ir po 12 kg, nors skamba nelabai įtikinamai. Kiti duomenys:
Nacionalinis Baltarusijos rekordas: 1,5 m, 6 kg.
Nacionalinis Anglijos rekordas – 5,05 kg (1978 m.)
Nacionalinis Lenkijos rekordas – 4,07 kg.
Nacionalinis Švedijos rekordas – 3,725 kg. Austrija – 3,56 kg, Šveicarija – 3,4 kg. ir tt.

Kartais galima išgirsti, kaip žvejai skirsto ungurius į plačiagalvius (plačiažiobrius) ir siauragalvius – priklausomai nuo žuvies galvos formos. Kiti mano, kad tai yra skirtingos ungurių rūšys. Ko gero, iš tikro taip nėra. Manoma, kad tai ta pati rūšis, tiesiog abi formos yra tarsi kraštutiniai variantai. Mokslininkai mano, kad patekę gyventi į telkinius, kur gausu smulkių maistinių organizmų, unguriai užauga siauromis galvomis, aštriu snukiu ir nedidele burna. Tuo tarpu pas tuos ungurius, kuriems tenka medžioti, susiformuoja plati galva, bukas snukis ir didelė burna – tai leidžia žiuviai lengviau sučiupti ir išlaikyti savo auką.
Beje, tame pačiame ežere galima sutikti abu porūšius. Kodėl taip yra – neaišku.
Vieniems skanesni vieni, kitiems – kiti. Nors manoma, kad siauragalvis yra vertingesnis – jo riebumas siekia iki 27,5%, tuo tarpu plačiažiaunio – tik iki 12-19%. Bet juk dėl skonio nesiginčijama.


Gyvenimo būdas.
Neršia unguriai jūroje. Sulaukę lytinės brandos, iš gėlavandenių ežerų ir upių jie visais įmanomais telkiniais, kanalais, upeliukais ir upėmis veržiasi į jūrą, įveikia Atlanto vandenyną, pasiekia Sargaso jūrą, čia apie 400 - 1000 m. gylyje išneršia ir žūva. Mailius gi vėl – per 3 metus įveikia Atlantą, gryžta prie Europos krantų ir kyla upėmis aukštyn, pasklisdamas po įvairius vandens telkinius. Gėlame vandenyje pas ungurius yra aiškiai išreikštas neigiamas reotaksis – jie visada stengiasi plaukti prieš srovę. „Apgyvendindami“ žemyną, unguriukai naudojasi netgi pačiais mažiausiais upeliukais, netgi pasitaikė atvejų, kai jie sugebėjo pakliūti į vandentiekio vamzdynus. Subrendę, po 5-25 metų unguriai vėl traukia jūron. Ciklas vėl kartojasi.



Kokiu “kompasu” vadovaujasi unguriukas, ieškodamas sau namų, iki šiol neaišku. Mokslininkai jau senai laužo sau galvas, bet negali nieko įtikinamo sugalvoti. Ištiesų, dar galima suprasti lašišą, kuri nerštui kyla iš jūros upėmis aukštyn, o vėliau jos mailius vėl palengva upėmis gryžta jūron. Lašiša bent mailiaus pavidalu vieną kartą jau buvo toje upėje, todėl galbūt kažkaip sugebėjo “įsiminti” maršrutą. Bet kuo vadovaujasi unguriukas, gimęs kažkur vandenyne, įveikdamas daugybę kliūčių, šimtus kilometrų ir atkakliai plaukdamas į vietas, kuriose jis niekada nė nebuvo??? Teorijų yra daug, jas apžvelgsime vėliau.

Pasirinkęs sau tinkamą gyvenamąją vietą, ungurys ten gyvena ilgai. Buvo padarytas toks eksperimentas: pagautus Elbėje ungurius pažymėjo spalvotais siūlais ir paleido gerokai aukščiau arba žemiau upėje. Po kurio laiko dauguma ungurių gryžo atgal į tą pačią vietą.

Beje, ne visi unguriai apsigyvena gėluose vandenyse. Patinai, kurie sudaro apie 70%, lieka gyventi jūrose ir apysūriuose vandenyse, o patelės renkasi gėlus vandenis. Todėl anksčiau, kol ungurių jaunikliai nebūdavo specialiai perkeliami į ežerus, juose gyvendavo vien patelės. Dabar daug sugaunama ir patinų.

Ungurys vengia smėlėto ar akmenuoto dugno ir dažniausiai gyvena vietose su dumblėtu, užžėlusiu arba molingu dugnu.

Ungurys gyvena naktinį gyvenimą. Nors kartais narai ir dieną sutinka ungurių, apsivijusių ant lelijų arba meldų stiebų, toks elgesys – retenybė. Dažniausiai jie šviesiu paros metu tūno kur nors pasislėpę: urvuose, po pakrantės medžių šaknim arba įsirausę į dumblą. Įsirausti sugeba kartais net iki 80 cm, ar net 1,5 m.

Naktį, ypač debesuotą ir tamsią, unguriai išeina medžioti. Nedideli maitinasi moliuskais, visokiom kirmėlėm ir smulkiais vėžiagyviais, kitų žuvų ikrais (dėl šios priežasties vienu metu Amerikoje netgi būdavo mokamos premijos už ungurių naikinimą) o didesnieji – nedidelėm kuojom, ešeriais, pūgžliais, išsinėrusiais vėžiais, varlėmis. Todėl ir užkimba ar pakliūna į žvejų gaudykles unguriai visada naktį. Beje, kartais užkimba ir dieną: iškišęs galvą iš savo urvo, ungurys nepraleis progos ir čiups užsisvajojusią žuvelę, ar blizgę.

Nepaisant neįtikėtino rajumo, auga unguriai lėtai. Nors, jeigu vandens telkinyje yra labai geros maitinimosi sąlygos, gali priaugti iki 500 gr. per metus. Maitinasi visą šiltajį metų laiką – nuo balandžio iki lapkričio. Žiemą unguriai nesimaitina ir praleidžia miegodami įsirausę giliai į dumblą. Beje, patinėliai visada būna mažesni, nei patelės.

Ungurio gyvenimo trukmė tiksliai nežinoma, bet manoma, kad uždaruose baseinuose jis gali pragyventi iki 100 metų. Įdomų bandymą atliko vienos veterinarinės akademijos profesorius. Nedideliame baseine jis laikė ungurį, kuris tokiu būdu pragyveno 37 metus, užaugo iki 1,5 m ir pasidarė prijaukintas iki tokio lygio, kad atpažindavo jį maitinančius žmones. Maitinosi tik šviežia jautiena, visiškai nėėdė žuvies ir kirminų. Nuo spalio iki balandžio gulėdavo nejudėdamas ir visiškai nieko neėdė, bet po gegužės būdavo labai susijaudinės ir aktyvus ir netgi kelis kart paspruko iš baseino. Rastas pusiau gyvas, vandenyje labai greitai atsigaudavo. Lygiai taip pat jam jokios žalos nepadarydavo ir visiškas baseino vandens užšalimas.

Mitai ir faktai.
Ungurių gyvybiškumas jau senai tapo tikra legenda. Maža to, kad jie nebijo sausumos, sugauti aršiai priešinasi ir kandžiojasi, drėgname ore prie 24 C temperatūros gali išlikti gyvi iki 36 valandų. Taip yra todėl, kad pas šias žuvis yra labai nedidelis žiaunų plyšys, dėl ko žiaunos ilgai išlieka drėgnos ir gali palaikyti kvėpavimo procesus, ir todėl, kad gleivėta ungurio oda gali įsisavinti deguonį daugiau nei 17 kub. cm per valandą kiekvienam kūno svorio kilogramui. Aprašytas atvejis, kai nupjauta ungurio galva dar 15 min rodė gyvybės požymius ir periodiškai judino žandikauliu. Ungurį užmušti išties yra sunku – dažnai netgi pačios baisiausios žaizdos jam yra nemirtinos. Vienintelis būtas greitai jį užmušti – perlaužti stuburą, tada jis gan greitai numiršta.

Yra ir daugiau legendų, kurias sunku nei paneigti, nei patvirtinti. Liaudyje pasakojama, kad unguriai kažkodėl labai mėgsta žirnius, ir netgi naktimis iššliaužia į netoli esančius daržus, kad pasmaguriauti žirniais. Žymus rusų žuvų mokslininkas Sabanejevas savo veikaluose netgi nurodo, kad žirnius galima ir netgi reikia naudoti kaip masalą gaudant ungurius, arba kaip pašarus. O Riihlich savo veikale „Praktische Angler“ tvirtina, kad jam ne kartą teko gaudyti ungurius plikomis rankomis žirnių laukuose, esančiuose netoli vandens telkinių. Tuo tarpu kituose šaltiniuose rašoma, kad tai yra visiška nesamonė.

Kitas mitas – kad paleistas ant žemės ungurys tuoj pat sprunka žeme iki artimiausio vandens telkinio pačiu trumpiausiu keliu. Tas pats Sabanejevas aprašo tokį eksperimentą: kelis ungurius per dieną laikydavo specialiame baseine, o pavakare, naktį arba paryčiais nunešdavo už 500 m nuo upės ir paleisdavo ant šlapios žolės. Unguriai tuoj pat išsisklaidydavo visom kryptim, bet po kurio laiko susiorientuodavo ir daugmaž tiesia linija pasileisdavo šliaužti upės link. Kryptį keisdavo tik susidūrę su smėlėtomis vietomis, o jau priartėję prie upės, tik dar labiau padidindavo greitį ir dingdavo vandenyje.
Tuo tarpu kiti šaltiniai nurodo, kad tai yra nesamonė, ir kad panašių eksperimentų metu paleisti unguriai ne sprukdavo upėn, o paprasčiausiai išsislapstydavo žolėje.

Neaišku, kurioje pusėje teisybė, bet faktas: ungurys gali be problemų net po kelias valandas „blūdyti“ po sausumą, ir taip galimai papildyti savo maisto racioną, krante persekiodamas varles, sraiges ir vabzdžius.

Įdomus pastebėjimas: 1989 m. Sabanejevo knygos leidime parašyta: „... Vilenskoj (skaityk – Vilniaus) gubernijoj unguriai peršliaužia iš vienos upės į kitą, kartais netgi iki pusantro kilometro atstumu. Tai pastebima vasaros gale ir rydens pradžioje, naktimis, iškritus rasai, ir tuomet vietiniai gyventojai muša juos kuokomis („bjut dubinami“).“ Matyt rusų žvejų patriarchas turėjo lakią vaizduotę arba patikėjo kokiu prasimanytu pasakojimu, nes kažkaip neteko girdėti, kad mūsų protėviai su „dubinom“ ungurius vaikytųsi.
Nors ką ten gali žinoti, J.Virbickas nurodo, kad iš Lietuvos ežerų unguriai pradeda intensyviausiai migruoti balandžio – gegužės ir rugsėjo – spalio mėnesiais. Tai kažkiek atitinka Sabanejevo nurodytą laiką.

Ungurys turi nepaprastą uoslę ir yra viena jautriausių žuvų. Mokslininkai pabandė suformuoti pas ungurius sąlyginį refleksą pakišdami uostyti beta-feniletilo spiritą. Pasirodė, kad treniruoti unguriai gali pajusti kvepiančiąją medžiagą, kai koncentracija išreikšta po kablelio su aštuoniolika nulių!!! Tai tas pat, jei į nosies maišelį pakliūtų viena molekulė. Matyt, ne veltui žvejai rekomenduoja prieš maunant jauką ant kabliuko, švariai nusiplauti rankas.

Kita žinoma ungurio savybė – aktyvumas prieš audrą, audros metu, ir ypač per perkūniją. Jausdamas artėjančią audrą, ungurys tampa neramus, palieka savo slėptuves ir plaukioja atvirame vandenyje, kartais netgi paviršiuje. Tokiais momentais gali pasinaudoti medžiotojai, nes šansai sutikti ungurį žymiai padidėja.

Priešistorė.
Kai kurie žmonės bjaurisi unguriu, nes jis ... panašūs į gyvatę, kai kur dėl tos pat priežasties jie netgi nenaudojami maistui. Iš tiesų tai žuvis - iš unguriažuvių būrio. Kadangi žvejai niekada nepagavo kažko tokio, ką jie galėtų atpažinti kaip ungurio jauniklį, ungurio gyvenimo ciklas ilgus šimtmečius buvo apgaubtas paslapčių. Ir nors apie ungurius surašyta apie 6500 įvairiausių publikacijų, netgi ir šiais laikas dar daug kas neaišku.

Europinis ungurys (Anguilla anguilla) buvo labiausiai įprasta rūšis, kurią ėmėsi tyrinėti mokslininkai. Beje, pirmuosius tyrimus pradėjo Aristotelis. Jis tikėjo, kad ungurius gimdo “žemės kirminai”, gyvenantys purve ir kuriems nereikia apvaisinimo. Ilgą laiką niekas negalėjo negalėjo nuginčyti Aristotelio. Vėliau mokslininkai buvo linkę manyti, kad “ungurinė motina” yra vėgėlė (dėl to po šiolei vokiečiai vėgelę vadina Aalmutter).

1777 m. italų mokslininkas Carlo Mondini atrado pas ungurį lytines liaukas ir įrodė, kad tai yra žuvis.

Apie ungurių migracijas buvo žinoma nuo seno, bet niekada pas ungurį pilve nebuvo rasta subrendusių ikrų, reiškia, jie neršia jūroje. Kurioje jūroje ir kur – ilgą laiką buvo paslaptis.

Iki 1893 m. ungurių lervutės – skaidrūs plokšti padarai, apie 5 cm. ilgio, pagaunami atvirame vandenyne, buvo laikomi atskira rūšimi - Leptocephalus brevirostris (iš graikų leptocephalus – plona-, arba plokščiagalvis). Bet italų zoologas Giovanni Battista Grassi Viduržemio jūroje stebėjo, kaip leptocefalai iš plokščių virsta apvaliais stikliniais unguriais. Tuo tarpu prancūzų zoologas Yves Delage laboratorinėmis sąlygomis įrodė, kad leptocefalas ir ungurys yra ta pati rūšis. Nepaisant šio atradimo, leptocephalus vardas iki šiol naudojamas ungurių lervutėms vadinti.

Nerštaviečių paieškos.
Danų profesorius Johannes Schmidt ėmėsi tirti, kurgi neršia unguriai, ir nuo pat 1904 m.surengė daugybę ekspedicijų į Viduržemio jūrą ir Šiaurės atlantą. Kadangi jis rasdavo vienodus leptocefalus, profesorius kėlė prielaidą, kad vis jie turi būti kilę iš tos pačios rūšies. Kuo toliau į Atlanto vandenyną nuplaukdavo ekspedicijos laivas, tuo mažesnius leptocefalus jiems pavykdavo sugauti. Tyrimai užtruko ilgai, sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas, vienos ekspedicijos metu laivas patyrė avariją ir tt. Pagaliau, 1922 m. eilinė ekspedicija atsidūrė pietų Bermuduose, Sargaso jūroje, kur jiems pavyko sugauti patį mažiausią iš kada nors matytų leptocefalų.

Tačiau Schmidt’ui nepavyko tiesiogiai stebėti poravimosi, nepavyko rasti ir pasiruošusių nerštui suaugusių individų. Bet pagal pagautų lervučių dydį ir paplitimą daugmaž jau buvo atskleistas ungurių gyvenimo ciklas.

Europinio ungurio lervutė, nešama Golfo srovės, keliauja atviru vandenynu ir maždaug po trejų metų, jau būdama 45 mm ilgio, pasiekia Europos krantus. Tokio amžiaus unguriukai vadinami stikliniais (nes jų kūnas yra visiškai skaidrus). Viena įžymesnių stiklinių unguriukų masiško gaudymo vietų yra Epney šiaurės Anglijoje – čia juos gaudė dideliais kiekiais - tiek tolimesniam pardavimui (veisimui), tiek maistui. Stiklinukai keliauja upėmis aukštyn, nugalėdami visas natūralias kliūtis. Kartais jie netgi sulipa dešimtimis tūkstančių vienas ant kito, suformuodami savotiškus kūgius ir tokiu būdu persirisdami per įvairiausius kliuvinius, kol pasiekia netgi smulkiausius upelius.

Užkariaudami kontinentą, jie pasiekia net ir labiausiai nutolusius tvenkinius ir ežerus. Unguriukai netgi sugeba šliaužti šlapia žole arba raustis po drėgna žeme, tokiu būdu įveikdami atstumus iki 50 km.!

Gėlame vandenyje stiklinukai jau įgauna pigmentaciją, virsta unguriais ir ima maitintis įvairiausiais vėžiagyviais, kirminais ir vabzdžiais. Per 10 - 14 metų jie užauga iki 60 - 80 cm. Šioje stadijoje jie dažnai vadinami geltonais, dėl savo auksinės spalvos.
Sulaukę brandos, vasaros mėnesiais jie ima migruoti link jūros. Instinkto vedami, jie veržiasi į upes, o naktimis be vargo peršliaužia netgi per žolę. Tokia ungurių migracija žinoma nuo seno, ir danai tradiciškai gaudo suagusius ungurius Baltijos jūros žiotyse.

Kaip suaugę individai sugeba įveikti 6000 km. atstumą atviru vandenynu, iki šiol nėra aišku. Tuo metu, kai jie palieka žemyną, jų virškinimo sistema visiškai atrofuojasi, todėl jie turi pasikliauti tik ta energija, kurią sukaupė bręsdami. Vandenyne ungurio kūnas patiria drastiškus pasikeitimus: ima augti ir didėti akys, prisitaikant prie atviro vandenyno matomumo pasikeičia akių pigmentacija, o kad išlikti kuo labiau nepastebimam atvirame vandenyje, šonai nusidažo sidabrine spalva. Šioje stadijoje unguriai dažnai vadinami sidabriniais, arba didžiaakiais.
 Parašė sagelo gruodžio 12 2006 17:48:15 · 0 Komentarai · 14203 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 0% [Nėra balsų]
Labai gerai Labai gerai 100% [4 Balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
Šandien nėra