Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
Nardymo įrangos IŠPA...
prožektorius
Balionai
Moteriška BCD Aqualu...
ĮRANGOS IŠPARDAVIMAS
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


07.06.19 Lėktuvo radybos Alauše
Paskutiniai prisijungę
bannyk02:54:15
nierka05:22:57
Dlu16:42:31
stg44 2 dienas
donis 3 dienas
Korsaras 6 dienas
alg 1 savaitę
orka 1 savaitę
sagelo 1 savaitę
winni 2 savaites
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 1
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 166
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Ungurys (2 dalis)
UNGURYS. 2 DALIS.

Klausimai, klausimai, klausimai...
Nors, atrodo Schmidto atradimai atskleidė visas ungurių paslaptis, mokslininkams iškilo nauji galvosūkiai. Kaip paaiškinti tokį didelį atotrūkį tarp nerštaviečių ir gyvenimo arealų? Kodėl unguriai iš Norvegijos, Baltijos ir Juodosios jūros baseinų keliauja tūkstančius kilometrų, susidurdami su galybe pavojų?

Viena iš hipotezių – hipotezė apie žemynų judėjimą. Nesigilinant į smulkmenas, jos esmė tokia: kadaise planetoje buvo vienas gabalas žemės, kurio viduryje galbūt buvo jūra su unguriais. Po milijonų metų žemė skilo į atskirus gabalus, taip susidarė Amerikos žemynai, Grenlandija, Europa ir tt. Tai yra, ungurių neršto vietos palengva vis tolo nuo žemės krantų. Šis aaiškinimas labai paprastas ir kai kurie mokslininkai linkę juo tikėti.

Visdėlto, tai mažai tikėtina. Netgi jei žemynų judėjimo hipotezė išvis teisinga, vargu ar žuvys per milijonus metų išliktų tokios pastovios ir nepakeistų savo gyvenimo įpročių.

Labiau įtikinamą teoriją pasiūlė tarybinis ichtiologas P.J.Šmitas. Jos esmė tokia: kaip sakyta, unguriai neršia gilumoje, kur temperatūra siekia 16-17 C. Kadaise tokia zona Atlante buvo labai didelė, ir tiek europiniam, tiek amerikiniam unguriui kelias iki nerštaviečių buvo vienodas. Paskui, poledynmečio, kažkas pasikeitė, ir ši zona ėmė nykti ir stumtis labiau į Amerikos pusę. Dabar ši tinkama nerštui zona išliko ik Sargaso jūroje. Taigi, europiniam unguriui kaip ir nėra kur dėtis, tenka keliauti...

Na, o naujausią teoriją pateikė anglų ichtiologas Takkeris: europinio ungurio išvis neegzistuoja! Visi unguriai (nuo Murmansko iki Alžyro) yra amerikiniai, neršia tik amerikiniai, ir iki Europos atplaukia tik amerikinių ungurių palikuonys. O visi iš Europos išplaukę unguriai žūsta pakeliui. Ši teorija sukrėtė pasaulį ir labai jaudina ungurių pramonę. Juk, jeigu Takkeris teisus ir visi migruojantys unguriai žūsta pakeliui, nėra prasmės juos paleisti iš Europos, tai yra juos VISUS galima išgaudyti! Bet jeigu Takkeris neteisus, tokia taktika virs katastrofa – neliks reproduktorių ir unguriai išnyks. Laimei, mažai kas palaiko Takkerį.

Bet tada kyla naujas klausimas: kaip jie randa kelią iki Sargaso, praplaukdami 4000 – 7000 km? Buvo manoma, kad kelią jie randa jausdami didėjantį vandens druskingumą. Tokia teorija tinka Baltijai ir Atlantui, bet ne viduržemio jūroms, nes jos yra druskingesnės, nei Atlantas. Galimas dalykas, kad unguriams keliauti ir orientuotis padeda povandeninės srovės. Žinoma, kad neršti jie plaukia žymiuose gyliuose, galbūt netgi 1 – 1,5 km gylyje. Giluminės srovės išneša ungurius į Atlantą, kur čia juos pastveria anti-Golfo srovė (ši srovė atrasta nesenai, ir turi priešingą kryptį Golfui, bet yra giliau). Keliavimas dideliuose gyliuose paaiškina ir tuos oganizmo pokyčius, kuriuos patiria unguriai - jie tampa labiau panašūs į giliavandenes žuvis: milžiniškos akys, susilpnėjęs skeletas ir tt.

Bet unguriai pateikė mokslininkams ir daugiau galvosūkių, po šiolei gerai neatskleistų. Gana senai žinoma, kad dauguma upinių ungurių yra patelės. Patinai nekyla upėmis, bet lieka žiotyse, kur vanduo apysūris. Tai niekam nekėlė kalusimų iki to laiko, kol jauniklius nebuvo masiškai imta apgyvendinti į tvenkinius ir prūdus. Užaugę naujoje vietoje beveik visi unguriai ... vėl buvo patelės. Beveik visų gyvų organizmų lytis apsprendžiama pirminiu kiaušialąstės apvaisinimo momentu. Bet ungurys yra viena tų retų išimčių – iki pasiekdamas 23-24 cm ilgio jis yra belytis. O vėliau tai, ar jis taps patinu, ar patele, priklauso nuo išorinių veiksnių. Nustatyta, kad kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, ir kuo daugiau mailiaus įleista, tuo daugiau susiformuoja patinų. Gamtinėmis sąlygomis kuo toliau nuo nerštaviečių – tuo daugiau patelių.

Nors dabar praktiškai bet kokias gėlavandenes žuvis veisti dirbtinai nesudaro problemų, su unguriais situacija iki šiol neišspręsta: niekas ir niekada gyvenime nėra matęs pas ungurį subrendusių ikrelių, niekas nematė neršto. Tiesa, patinams pavyko sukelti pienelio išsiskyrimą, bet ir tai tik po daugybės hormoninių preparatų injekcijų. Hormonų injekcijomis patelėms pavyko sukelti ovocitų padidėjimą, bet ikrai nesivystė. Tada prancūzų mokslininkai atliko nuostabų eksperimentą. Į žiedo formos baseiną buvo įleisti keturi unguriai, baseine palaikoma 25 C temperatūra ir 34 gr/litrui druskingumas. Specialaus prietaiso pagalba vanduo žiede buvo įsuktas iki 0,5 m/sek greičio. Laikas nuo laiko unguriams suleisdavo preparatų injekcijas. Po trijų mėnesių temperatūrą pažemino iki 20 C, o druskingumą pakėlė iki 35,5 gr/litrui, ir viena patelė pradėjo neršti. Tam momentui patelė žiedu praplaukė ne mažiau 4000 km, ji įgavo tamsią spalvą, ištįso apatinis žandikaulis, stipriai demineralizavosi skeletas. Smulkūs ikrai (0,93 – 1,4 mm) buvo išmetami porcijomis, išneršusi patelė iškart numirė. Deja, tam momentui neatsirado patinėlio, todėl visi ikrai liko neapvaisinti.

Bet galimybė užauginti lytiškai subrendusį ungurį nelaisvėje jau buvo įrodyta anksčiau, todėl galimai ateityje mes galėsime stebėti kaip užgimsta nauji unguriukai, ir išspręsime galvosūkį, nedavusį ramybės Aristoteliui prieš du tūkstantmečius.

Vokiečių biologas F. W. Tesch yra žinomas ungurių ekspertas ir knygos "The Eel" (ISBN 0-632-06389-0) autorius. Jis surengė daug aukšto lygio, techniškai gerai ekipiruotų ekspedicijų. Sekdamas ungurių migraciją pirmiausia nuo Baltijos, vėliau palei Norvegijos ir Anglijos krantus, jis stebėjo ungurių kelią, bet pametė jų pėdsakus prasidėjus kontinentiniam šelfui, matomai pasibaigus siųstuvėlių baterijoms. Anot Tesch’o, migracijos greitis vandenyne siekia apie 15 km per dieną, o tai reiškia, kad norint pasiekti Sargaso jūrą, sidabriniam unguriui reikia nuo 140 iki 175 dienų (priklausomai nuo to, kokiu maršrutu jis plauks).

Tesch’as bando įtikinti sponsorius skirti daugiau lėšų tolimesniems tyrimams. Naujausia jo idėja – nuo Danijos krantų paleisti jūron penkiasdešimt ungurių su pritvirtintais prie kūno specialiais zondais. Kas antrą dieną po vieną zondą atsikabintų nuo ungurio kūno, iškiltų paviršiun ir išsiųstų signalą stebintiems palydovams apie savo poziciją, gylį, vandens temperatūrą. Deja, toks eksperimentas kol kas dar nebuvo atliktas.

Dabartinės mūsų žinios apie ungurių likimą po to, kai jie palieka žemyną, yra pagrįstos tik tuo, kad trys unguriai buvo rasti banginio skrandyje prie Airijos ir Azorų, ir kitais duomenimis iš nedidelių eksperimentų.

Be europinio, yra ir dar viena Atlanto ungurio rūšis: amerikinis ungurys Anguilla rostrata. Anksčiau buvo manoma, kad tai yra ta pati rūšis (dėl savo išvaizdos ir elgsenos), bet vėlesni tyrimai parodė, kad šios rūšys skiriasi savo chromosomų skaičiumi, įvairiais biocheminiais požymiais ir stuburo slankstelių skaičiumi: Anguilla anguilla jų turi 110-119, o Anguilla rostrata – 103-110.
Manoma, kad abiejų rūšių neršto vietos yra labai arti viena kitos, tačiau manoma, kad amerikinis ungurys neršia arčiau į vakarus, galbūt netgi Meksiko įlankoje. Jų lervutės išplaukia iš Golfo srovės anksčiau ir jau po metų pasiekia Amerikos krantus būdamos apie 60 mm. ilgio.

Palyginimui: japoniškojo ungurio Anguilla japonica, neršto vieta tiksliai žinoma. Japonų okeaografai pasekė lervutes ir nustatė, kad jų unguriai neršia vakariniame Suruga povandeninio kalno šlaite.

Stiklinių unguriukų nykimas.
Kol kas nėra paaiškinamų priežasčių, bet nuo 1970 m. lervučių ir stiklinių unguriukų skaičius (pasiekusių žemyno krantus) kažkodėl ėmė sparčiai nykti. Vokietijoje jis sumažėjo 10% nuo savo pradinio lygio, Prancūzjoje - 14%. Kituose šaltiniuose nurodomi dar didesni skaičiai, vos ne iki 80%! Amerikinių stiklinukų skaičius taip pat sumažėjo, bet ne taip drastiškai. Nors iš tikro, nykimo priežastys tikriausiai visiems aiškios: bendras vandenyno užterštumas, besaikė žvejyba, parazitai, užtvankos ir hidroelektrinės, trukdančios migracijai.

Kaip jau anksčiau sakyta, visi Europos unguriai priklauso tai pačiai populiacijai. Tai yra, pvz Norvegijos ungurio palikuoniai gali galų gale atsidurti vienoje Alžyro upių, ir atvirkščiai. Į kai kurias Anglijos, Airijos ir vakarų Europos upes stikliniai unguriukai užeina tokiais nesuskaičiuojamais būriais, kad anksčiau juos gaudydavo graibštais ir saujom kepdavo su kiaušiniene. Dabar tokia barbariška žvejyba maistui uždrausta. Unguriukai gaudomi, bet tik tolimesniam veisimui: stiklinukai tapo eksporto objektu, ir kitos šalys milijonais perka stiklinukus ir apgyvendina ežeruose, upėse, tvenkiniuose.

Biznis.
1997 m. pirmą kartą istorijoje Europos ungurių paklausa liko nepatenkinta, nes dileriai iš Azijos išpirko viską, ką tik galėjo. Tradiciniai Europos rinkos pardavimai jau nebegalėjo toliau varžytis: kas savaitę stiklinių unguriukų kaina pakildavo po 30 USD už kilogramą. Dar prieš tai, kol 1997 m. unguriukų karta pasieks Europos krantus, vien pirkėjai iš Kinijos iš anksto užsisakė pirkti daugiau nei 250,000 kg, kai kuriais atvejais mokėdami po daugiau nei 1100 USD už stiklinukų kilogramą. Palyginimui: Azijos unguriukai parduodami Honkonge po 5000-6000 USD už kilogramą. Amerikiniai unguriukai parduodami po 1000 USD už kilogramą. Viename kilograme yra apie 5000 stiklinukų, ir po auginimo žuvų fermose jie uždirba jau nuo 60 000 iki 150 000 USD!!! Tai tapo milžinišku bizniu, ir , pavyzdžiui vien Niudžersyje išduota daugiau nei 2000 žvejybinių licenzijų. Pranešama, kad kartais žvejams per vieną naktį pavyksta pagauti iki 38 kg stiklinukų, nors vidutiniškas laimikis tesiekia vieną kilogramą. Ką gi, vienas tūkstantis dolerių per naktį – ne taip jau blogai.

(Aišku rinka yra rinka, ir kainos svyruoja. Galbūt, tai dar priklauso ir nuo pirkėjo. Viena Lietuvos įmonė, įžuvindama Kuršių marias, mokėjo po 450 eurų už stiklinukų kilogramą. )

Suaugusių ungurių paklausa irgi didėja. Pvz, 2003 m. Vokietija importavo ungurių už 50 milijonų USD. Europoje kasmet maistui suvartojama iki 25 000 tonų ungurių. Palyginimui: 1996 metais Japonijoje buvo suvalgyta 100 000 tonų ungurių. Po to, kai europinis ungurys tapo tikru deficitu, staigiai išaugo amerikinio ungurio paklausa.

Šiuo metu Azijoje atsiranda aukštų technologijų žuvų auginimo fermos, kurios daugeliu atveju neigiamai paveikė natūralius japoniškų ungurių išteklius. Taip yra todėl, kad pirma sugaunami „laukiniai“ unguriukai, o paskui jie fermose auginami iki prekinio svorio. O tai reiškia, kad visi sugauti unguriukai jau nebegryš neršti – jūrose nėra kam neršti. Nors japonų mokslininkai jau sugebėjo ir dirbtinai apvaisinti ungurius. Kiekviena ungurio patelė gali išleisti nuo 2 iki 10 milijonų ikrelių.

Bet gryžkim atgal prie mūsų gimtojo europinio ungurio. Kaip matome, unguriai sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos, bet yra dar ir kitų pavojų. Nesenai Europoje pasirodė svetimšalis parazitas nematodas (kažkokia kirmėlė iš rytų Azijos), kuris kenkia unguriams. Manoma, kad juo dabar yra užsikrėtę nuo 30 iki 100 proc visų europinių ungurių. Parazitas kenkia ungurio plaukimo funkcijai, o tai apsunkina ir taip nelengvas šios žuvies migracijas.
Dar viena kliūtis unguriams – šiuolaikinės užtvankos upėse. Nors dabar jau daugelyje šalių vykdomos specialios programos ir prie užtvankų statomi specialūs praėjimo takai žuvims.

Sargaso jūra.
Dabar ko gero visi žino, kur neršia unguriai. Bet ką mes iš tikro žinome?
Sargaso jūra – viena nuostabiausių jūrų pasaulyje. Ji neturi krantų – tai tik rajonas Atlanto vandenyne, tarsi žiedu apsuptas vandens srovių: iš vakarų – Golfo, iš šiaurės – šiaurės Atlanto, iš rytų – Kanarų, iš pietų – šiaurinio pasato. Virš jūros pučiantys vėjai labai silpni ir nepastovūs, todėl ne veltui senovės keliautojai vadino ją „Damų jūra“. Sargaso jūra yra chalistatinė zona – sušilęs paviršiaus vanduo čia leidžiasi žemyn, todėl netgi 400 m. gylyje vandens temperatūra siekia 16-17 C (ekvatoriuje – perpus mažiau).
Tai ir pati druskingiausia Atlanto vieta – litrui vandens tenka 37 gr. druskos.
Jūros plotas yra apie 6-7 milijonai kv. kilometrų, ir priklauso nuo srovių. Vandens temperatūra paviršiuje žiemą +18-23, vasarą +26-28. Didesnė jūros dalis turi gylius iki 6 km, o giliausia vieta siekia beveik 7 km.
Jūroje labai daug plaukiojančių dumblių – sargasų, matomai nuo to kilo ir pats pavadinimas. Kažkada šios jūros vanduo buvo labai skaidrus (matomumas iki 60 m), bet dabar jūra labai stipriai užteršta. Įdomus faktas: dėl galingų vandens srovių cirkuliacijos Sargaso jūros vandens lygis yra beveik metru aukštesnis, nei vandenyno lygis.

Medžiotojams.

Ungurys – labai brangi ir vertinama žuvis, bet jokių patarimų medžiotojams nebuvo duota sąmoningai. Ko gero, daug mailiaus žūsta Atlante, 1% sugautų stiklinukų žūsta pervežant juos į kitas šalis, ir tik apie 30% introdukuoto mailiaus pasiekia brandos. Visi kiti – žūsta nuo ligų, plėšrūnų ir užterštumo. Lengva paskaičiuoti, kiek gi suaugusių ungurių pasiekia nerštavietes, kai vos suaugusio, visur jo tyko dar ir žmogus – su meškerėm, šautuvais, tinklais ir visokiais kitais įmanomais įrankiais.

Visas ungurio gyvenimas - begaliniai pavojai. Pagalvokite apie tai eilinį kartą keldami šautuvą, ir bent jau būkite sąžiningi: nemedžiokite su scuba, nemedžiokite naktį, nešaukite mažų žuvų.
Nebūkite godūs ir nekreipkite dėmesio į rūkyto ungurio kainą parduotuvėse: sumedžiokite tiek, kiek reikia jums ir jūsų šeimai. Jų ir taip liko labai mažai.

Pabaiga.
Štai toks gavosi pasakojimas apie vieną įdomiausių mūsų vandenų žuvų. Įvairiuose šaltiniuose pateikiama informacija kartais būdavo netgi priešinga, todėl nesistebėkite, jeigu skaitydami kitą literatūrą, rasite kitus duomenis. Situacija iš tikro yra paini, ir ko gero niekas negali tiksliai pasakyti, kaip esti reikalai iš tikro. Viena aišku – tai nuostabi, neeilinė žuvis.



Portalo narys Borus atsiuntė jūrinio ungurio (lot. conger conger) nuotrauką. Šis berods sumedžiotas Norvegijoje, 20 kg. Nors tai ir gimininga žuvis, tai ne tas pats mums įprastas europinis ungurys. Kongeriai paplitę jūrose aplink visą Europą. Mažesnieji egzemplioriai laikosi arčiau pakrančių, bet augdami traukiasi vis labiau į gylį. Didžiausi kongeriai gyvena gyliuose virš 1 km. Neršia Viduržemio jūrose ir Atlante prie Portugalijos. Užauga iki 3 m ir 110 (!!!) kg.
Kartais kongerius painioja su murenomis (ir atvirkščiai).
Senovės romėnai augindavo jūrinius ungurius specialiuose baseinuose. Turtuolių pramogai prasikaltusius vergus gyvus įmesdavo į šiuos baseinus, kur alkani "unguriukai" mikliai juos sudraskydavo.

 Parašė sagelo gruodžio 12 2006 18:09:14 · 8 Komentarai · 15135 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Dalas gruodžio 12 2006 18:43:49
Pabaiga straipsnio gera !!!
borus gruodžio 13 2006 09:21:29
kaip ideti foto, su unguriu?
sagelo gruodžio 13 2006 13:12:14
to Dalas: o visa kita negerai?
ir kodel veideli liudna idejai?
borus gruodžio 13 2006 13:49:11
pticku zalko
Dalas gruodžio 13 2006 14:00:16
Gerai ir visa kita,bet pabaiga tai "uz shirdies paciupinejanti" uztatai ir veidelis mano susirupines del populiacijos mazejimo
Dalas gruodžio 13 2006 14:05:42
Nemegink rashyt apie silkes likima ir populiacijos mazejima priesh Kucias
borus gruodžio 13 2006 18:21:05
foto paimta is neto. jei uzauga iki 110 kg tai manu ir metru bus daugiau nes sitas 20 kg is akiesvirs 2.5m turetu buti.
Erikas spalio 15 2010 09:12:53
as manau kad norint issaugoti populecija reike uzdrausti arba stipriai riboti pramonine Unguriu zvejyba o tokie kaip mes su sautuveliais ju neissaudysim ne ji kad nusaut tai dar irgi reike stipriai pavarkt.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 40% [2 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 60% [3 Balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Dianamg
SVEIKINAME Jenkazen