Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
sparnas, reguliatori...
Kur planuojame nerti!!!
Artimiausios keliones
Balionu guminius padus
bijantiems chemijos
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


Eglė Egipte 2007 04
Paskutiniai prisijungę
raimze02:37:39
Dlu03:23:16
stg4408:54:48
arvis14:52:50
neptun16:50:19
donis 1 dieną
Vygantas 2 dienas
bannyk 2 dienas
Korsaras 3 dienas
darka 6 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 53
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Didysis barjerinis rifas.
Didysis barjerinis rifas.

Kas pastatė didžiausią Žemėje pastatą? Gal Senovės Egipto statybininkai? O gal Niujorko dangoraižių montuotojai? Deja, ne žmogus pelnėsi šią garbę, o mažučiai jūros gyvūnėliai — koraliniai polipai. Tai jie per ilgus amžius sukūrė vieną didžiausių mūsų planetos stebuklų — Didįjį Barjerinį Australijos rifą. Ši 2300 km ilgio Koralų jūroje išaugusi koralinių rifų ir salų grandinė tęsiasi nuo pietinių Naujosios Gvinėjos krantų, iš šiaurės rytų atitveria Australijos pakrantę ir užsibaigia ties Sandžio ragu. Šiaurėje būdamas iki 2 km pločio, šis grandiozinis statinys pietinėje savo dalyje kai kur išsiplėtęs net iki 150 km. O ir aukštumo jis aukštas — kai kuriose vietose praaugęs net 2 km. Apytikriai apskaičiavus šio pastato tūrį, išeitų 16 000 m3. Taigi, jis 8 milijonus kartų didesnis už Cheopso piramidę, 100 000 kartų — už Didžiąją Kinų sieną ir 2000 kartų — už visus Niujorko pastatus!

Koralų statiniai jūrose ir vandenynuose užima kone 28 milijonų km2 plotą. Labiausiai jie paplitę Ramiojo vandenyno atogrąžų zonoje. Iš koralų pastatų įvairovės išsiskiria rifai — pakrantės ir barjeriniai — ir salos bei atolai — žiedo pavidalo salos.
Kas gi tie, tokio, su niekuo nepalyginamo masto statybininkai? Tai daugiausia milimetrinio dydžio polipukai, gyveną kolonijomis. Tiesa, koralų tarpe esama ir didelių, net iki metro skersmens polipų, pavyzdžiui, aktinijos, tačiau jie šitokių mūrų nestato ir gyvena pavieniui. Koraliniai polipai sudaro didžiausią duobagyvių tipo klasę. Jų yra 6000 rušių, tuo tarpu iš viso duobagyvių yra 9000 rūšių. Dauguma koralinių polipų turi klintinį skeletą. Savotiškas jo vaidmuo. Nesulyginsi jo nei su sraigės kiaukutu, nei su stuburinio gyvūno kaulais. Sraigės kiaukutas yra negyva jos kūno dalis, be kraujo ir nervų, vienintelė jo paskirtis – apsaugoti gyvūną. Visai kas kita yra polipo skeletas. Tai ne vien būstas, bet ir gyva, jautri kaip kaulas, gyvūno kūno dalis. Koralo skeletas tesudaro apatiniąją polipo dalį, savotišką futliarą, kurime slepiasi viršutinė dalis. Su kaulu polipo skeleto irgi negalima visiškai sulyginti. Augant polipui, viršun, jo apačia nugaišta, bet nesuyra. Paprastai polipas nutraukia su juo visus ryšius, atsitverdamas horizontalia pertvarėle, tačiau lieka su juo sukibęs. Neretai nuo tokio seno pamato atsišakoja du ar trys polipai — juk jie veisiasi dalydamiesi ir pumpuravimu — ir taip ilgainiui išauga sudėtingi koralų raizginiai.

Tačiau vien tik pumpuravimu ir dalijimusi veisdamiesi, koralai nebūtų taip plačiai paplitę jūrose ir vandenynuose. Čia jau padėjo lytinis dauginimasis.
Mat, koralai skirtalyčiai. Vyriškuose polipuose su brendusios vyriškos lytinės ląstelės apvaisina moteriškus kiaušinėlius, iš kurių išrieda lervos. Tos lervos, vadinamos planulėmis, patekusios vandenin, gali būti tolokai vandens srovių nuneštos. Prisitvirtinusi prie dugno, planulė virsta polipu, iš kurio ilgainiui gali išaugti nauja kolonija.

Kolonijas sudarantieji koraliniai polipai yra tampriai vienas su kitu susiję. Ir nors kiekvienai individas pirmiausia rūpinasi savimi, tačiau jo sučiupto maisto — smulkučių gyvūnėlių — perteklius bendrais kanalais nuteka į tolimiausius kolonijos kampelius.
Koraliniai polipai yra šiltų jūrų gyventojai. Jie mėgsta ne šaltesnį kaip 20°C, sūrų ir skaidrų vandenį bei uolėtą dugną. Nemėgsta tamsių gelmių — giliau kaip 50 m neauga. O viršun augimas taip pat turi savo ribas — aukščiau vandens lygio atoslūgio metu koralai neišnyra. Taigi, iki vandens paviršiaus tepriartėja mažiau kaip per 10 metrų.

Kaipgi tada susidarė kilometrinės koralinių rifų storymės, jei polipai giliau kaip 50 m negali augti? Arba kaip iškilo koralinės salos, pavyzdžiui, Zondo į 1500 m aukštį, jei jie nepraauga vandens lygio atoslūgio metu? O kur dar storymės klintinių uolienų, kurių pagrindinę dalį sudaro koralų skeletai?

Įvairios teorijos aiškina koralinių rifų ir salų kilmę, tačiau labiausiai paplitusi yra Č. Darvino iškeltoji. Darvinas koralinių rifų ir salų atsiradimą siejo su geologiniais procesais — vandenyno dugno judesiais. Štai, pavyzdžiui, vulkaninės kilmės salą iš pradžių juosė pakrantiniai koraliniai rifai. Pamažu grimztant vandenyno dugnui, jie augo viršun ir tolo nuo salos, virsdami barjeriniu rifu. Salai pasinėrus po vandeniu, koralai tebeaugo viršun. Grimzdimui liovusis ir prasidėjus kilimui, koralų žiedas išniro iš vandens, o jo vidury liko telkšoti lagūna. Taip atsirado atolas. Žinoma, atolai ir salos galėjo atsirasti ir ant povandeninių kalnų viršūnių augant koralų kolonijoms. Labai didelę reikšmę koralams aukštyn augti turėjo Pasaulinio vandenyno lygio pakilimas poledynmečiu. Ištirpus ledynams, vandenynas pakilo 50 metrų. Taigi, koralams teko gerokai styptelėti viršun.

Negalima galvoti, kad klintinė koralinio rifo ar salos masė sudaryta vien tik iš koralų skeletų. Koralų brūzgynai — tai ištisa karalystė. Gyvena joje didžiulė daugybė įvairių įvairiausios gyvybės, kuri taip pat nemaža prisideda prie didžiosios statybos. Tarp koralų savo klintinius skeletus sukioja ir moliuskai, ir dygiaodžiai, ir įvairios kirmėlės, samangyviai ir vienaląsčiai foraminiferai, ir įvairiausi kiti gyvi padarai. Ypač daug čia
nusipelnę samangyviai. Įdomu pažymėti, kad ilgai šie gyvūnai buvo laikomi augalais. Iš tiesų, jų kolonijos panašios į samanų krūmus — įvairiai išsišakojusios, susiraizgiusios, nuklojusios akmenis, kriaukles, prikibusios prie dumblių. Ypač gausių jų kolonijų gyventa praeityje. Jos net konkuruodavo su koralų statiniais. Visų šių organizmų liekanas bei atskiras koralų kolonijas į vieną masę sucementuoja klintiniai dumbliai. Taip auga nė stipriausių vandenyno bangų nebijantys mūrai.

Tik ką minėjome, kad koralų brūzgynai — ištisa karalystė. Ir, kaip gamtininkai sako, su jokiom pasakom nepalyginama. Visi stebuklingieji pasakų sodai nublanksta prieš koralų landšaftą. Ir plunksna, ir teptukas bejėgiai perduoti didingąjį jo grožį.
Žvilgtelėkime į Didįjį Barjerinį rifą. Tarp kranto tyvuliuoja sekli lagūna, vadinama Didžiąja. Rifas ją saugo nuo įsismarkaujančio vandenyno, todėl joje patogu plaukioti laivams. Į labirintus susiraizgę dideli ir maži koraliniai rifai daugiausia slepiasi po vandeniu ir viršun iškyla tiktai atoslūgių metu. Tačiau kai kuriuos rifus jūra yra pavertusi salom. Dauguma jų pasagos formos, iškiliąją dalį atgręžusios pietryčių pasatams. Jose auga palmės, įvairūs krūmai ir žolė, gyvena žmonės, statomi švyturiai. Pats Didysis Barjerinis rifas nėra visai nepraeinamas. Žinoma apie dvidešimt gerai ištirtų praėjimų iš vandenyno. Svarbiausieji yra priešais upių žiotis. O dabar pamėginkim pasinerti į tą povandeninį pasaulį. Išorinės Barjerinio rifo sienos, ilgus amžius atlaikiusios griaunančią vandenyno jėgą, stačios, supleišėjusios, apaugusios vijokliniais augalais, primena tvirtovės sieną. Ant jos teauga tvirti žemi, tarsi samanos, koralai. Jos kyla iš didelės gilumos. Kai kur iš tamsios gelmės stačiai kyla 20—30 m skersmens koralų bokštai, jų viršus tūno keleto metrų gylyje ir primena gėlių klombas, tačiau ant stačių sienų gyvų koralų maža. Iš lėto plaukioja keisčiausios žuvys, tingiai plevena medūzos.

O ką ši tvirtovė saugo nuo vandenyno? Tai tuos pasakoms neprilygstančius koralų sodus. Ir kokių jų lagūnoje nėra: ir kaip krūmų išsikerojusių, ir kaip grakščių medžių išsistiepusių, ir į kamuolius susiraizgiusių, ir vėduoklėmis išsiskleidusių, ir įvairiausiom spalvų varsom nusidažiusių. O tarp jų lyg įvairiaspalvės peteliškės skrajoja žuvelės. Dugne voliojasi blyškiai žalsvi jūrų agurkai — holoturijos, mėlynuoja jūrinės žvaigždės, rėplioja krabai. Dugne gyvena ir pavieniai koraliniai polipai — aktinijos, jūrų anemonais dar vadinamos. Iš tiesų, išskleidusi savo skaisčiai raudonus čiuptuvus, ji panaši į žiedą. Vargas tokiu „žiedu" susiviliojusiai nepatyrusiai žuvelei, kirmėlei ar vėžiukui. Patekusi į aktinijos gniaužtus, ji tuoj suparalyžiuojama jų dilgintuvų ir praryjama. Aktinijos stipriai prikibusios prie grunto. Jų nė stiprios bangos neatplėšia, juo labiau, kad banguojant jos susitraukia į gumulėlį. Mėgsta aktinijos įsikurti ir ant vėžio-vienuolio kriauklės. Savos kriauklės vėžys-vienuolis neturi. Minkštam pilveliui apsaugoti jis pasirenka reikiamo didumo pilvakojo moliusko kriauklę ir velka ją paskui save. Ištikus pavojui, jis toje kriauklėje pasislepia, įėjimą pridengdamas stipresniąja žnyple. Beaugdamas jis kriaukles keičia į didesnes. Kai ant tokios, vėžio-vienuolio užimtos kriauklės apsigyvena aktinija, ji pasidaro „vaikščiojanti" ir gali sau grobį medžioti didesniuose plotuose. O vėžys-vienuolis, ant savo kriauklės turėdamas dilgiosiornis ląstelėmis ginkluotą ir beveik neėdamą aktiniją, tampa geriau apsaugotas.

O kiek medūzų — ir didelių, ir mažų. Pasitaiko visiškai smulkučių, tokių būna ištisi miriadai. Gyvena čia ir nepaprastai pavojingas gyvūnas. Spėjama, kad tai karibdeidinė medūza, kurios nuodai stipresni už bet kurios gyvatės nuodus. Pražudė ji žmonių, tačiau jos niekas taip ir nematė.
Kriauklių mėgėjams Didysis Barjerinis rifas — tikras rojus. Ir kokių čia moliuskų nesama! Gyvena čia ir didžiausioji pasaulyje kriauklė — milžiniškoji tridakna. Apie ją daug baisių dalykų pasakojama. Kyštelsi nardydamas koją ar ranką — vienintelis išsigelbėjimas bus, jei turėsi kaip nupiauti neatsargiąją savo galūnę. . . Žymus austrų tyrinėtojas-nardytojas Hansas Hasas su žmona Lota, taip pat nardytoja, netikėdami tokia tridaknos „šlove", padarė įdomų bandymą. Kojinių parduotuvėje, visų — pardavėjų ir pirkėjų — nuostabai, nusipirko. . . plastmasinę koją. Aptepę ją gipsu, nutarė išbandyti tridaknos jėgą. Į milžiniško moliusko „nasrus" kyštelėjęs plastmasinę koją, Hasas tučtuojau ją truktelėjo atgal, tarsi tikrą. Deja, geldutės, tiksliau — geldos, jau buvo spėjusios susiglausti. Ir juo smarkiau Hasas traukė koją, juo labiau čiaupėsi tridaknos „nasrai". Štai, po kiek laiko ji, atrodo, atsipalaidavo. Bet ir vėl tridakna buvo vikresnė už žmogų. Po gero pusvalandžio, kai šis galynėjimasis įkyrėjo, Hasas trosu išvilko tridakna į seklumą, Tada, įkišęs tarp geldų peilį, pririštą prie lazdos, perpiovė jas uždarantį raumenį. Pagaliau dirbtinė koja buvo išlaisvinta, iš abiejų pusių į ją buvo įsirėžę geldelių kraštai. Taigi, pasitvirtino siaubingieji pasakojimai apie grėsmingąją tridakną. Nereti rifų gyventojai ir didieji jūriniai vėžliai, ir didžiuliai rykliai, ir tikrai nesimpatingas ryklys-plaktukas su keistomis, plaktuką primenančiomis išaugomis galvoje. O tų išaugų galuose — akys.

O kas gi nėra girdėjęs pasakojimų apie jūrų mergeles — undines, sirenas, kurios mėnulio šviesoje iškilusios iš vandens vilioja jūreivius? Ir jų Didžiajame rife galima sutikti. Iš arti tos ,,mergelės" vargu ar ką sužavėtų. Mat, tai, pasirodo, besą nerangūs, lėti, drambliams giminingi ir visiškai nekenksmingi žinduoliai — diugoniai. Jie būna 2—3 m didumo, sveria iki pusės tonos, yra žolėdžiai. Mėnesienos naktimis jie mėgsta iškilti paviršiun. Iš tolo matomi jų siluetai lakiai žemės išsiilgusių jūreivių fantazijai galėjo pasirodyti panašūs į moteris. Taip ir atsirado pasakos apie undines — pusiau mergeles, pusiau žuvis...
Sunku ir apsakyti visus koralų karalystės stebuklus. . .

S. MARKELYTĖ
Mokslas ir gyvenimas, 1967 m.

 Parašė sagelo gegužės 22 2007 17:34:09 · 0 Komentarai · 4485 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Gagosha
SVEIKINAME IndreLGM
SVEIKINAME Pliusas