Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
Nardymo įrangos IŠPA...
prožektorius
Balionai
Moteriška BCD Aqualu...
ĮRANGOS IŠPARDAVIMAS
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka
Mes siandien neriam
Mes siandien neriam
Andriaus & Egliuko foto albumas
Paskutiniai prisijungę
bannyk02:59:21
nierka05:28:03
Dlu16:47:37
stg44 2 dienas
donis 3 dienas
Korsaras 6 dienas
alg 1 savaitę
orka 1 savaitę
sagelo 1 savaitę
winni 2 savaites
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 1
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 166
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Lydeka.
Lydeka.

Europinė lydeka, arba tiesiog lydeka (lot. Esox lucius, angl. Northern Pike, vok. Europäischer Hecht) – plėšri lydekžuvių (Esociformes) būrio žuvis.

Paplitimas.
Gyvena vidiniuose visos Europos vandenyse, iškyrus Pirėnų pusiasalį, pietinę Italiją, Kroatiją, Hebridų ir Šetlando salas. Giminiškų rūšių yra Š. Amerikoje, Rusijoje, kai kur Azijoje.
Lietuvoje paplitusi upėse ir ežeruose. Labai dažna. Paprastai sugaunama 30-60 cm ilgio, 0,3-2,5 kg.
Mėgsta stovintį ar lėtai tekantį vandenį ir gilias tankiai apžėlusias vietas.



Išvaizda.
Patelės kiek didesnės už patinus. Ilgis iki 1,5 m. Nugara žalsvai pilka, šonai pilkšvai žalsvi. Pilvas šviesus. Šonai dėmėti, neretai ant kūno esančios dėmės sudaro skersines juostas. Ši slepiamoji spalva padeda užsimaskuoti. Lydeka gali būti pilkai žalsva, pilkšvai ruda, pilkai gelsva – tai lemia gyvenamoji aplinka. Kiekviena dėmė yra unikali ir skirtingos spalvos bei tekstūros, kaip ir mūsų pirštų antspaudai. Šiaurės lydekos dažniausiai alyvų spalvos su gelsvais ar balkšvais atspalviais ant pilvo su trumpais šviesiais pailgomis dėmėmis ir tamsiomis dėmėmis ant pelekų.

Galva ilga ir plokščia iš viršaus. Žvynai pailgi. Šoninė linija beveik tiesi, ištisinė arba punktyrinė. Ištįsęs kūnas ir tam tikrose vietose esantys pelekai leidžia lydekai staiga užpulti grobį.
Žandai su aštriais įvairaus dydžio dantimis, palinkusiais į ryklės pusę. Dantų taip pat būna ant gomurio, liežuvio, žiauninių lankų. Viršutinio žandikaulio dantys pakrypę atgal, kad grobis neišslystų. Apatinio žandikaulio dantys didesni ir išaugę statmenai.
Lydekos gali užaugti iki 2 metrų (bent jau yra užfiksuotas 1,83 m. dydis) pasiekdamos maksimalų 35kg svorį. Manoma, kad gyvena iki 30metų.

Dauginimasis.
Lydekos paprastai gyvena pavieniui. Nerštas – kovą-balandį. Išnerštų kiaušinėlių kiekis priklauso nuo patelės dydžio – 10 kg lydeka gali išneršti iki 300 000 ikrų. Apvaisinti ikrai nusėda ant dugno, o po 2-3 sav. išsirita mailius.
Maždaug 10 dienų mailius minta maistingomis medžiagomis, esančiomis trynio maišelyje, vėliau planktonu. Mažiau kaip 2 cm mailius jau gali praryti karpinių žuvų lervą. Patelės subręsta 3 m., patinėliai – 3-4 m.

Maitinimosi ypatumai.
Lydekų maisto racionas, kaip ir jų gyvenimo arealas, yra labai platus. Pirmąjį savo gyvenimo mėnesį lydekiokai minta smulkiais vėželiais, kirminais ir lervutėmis, bet jau nuo antro mėnesio ima medžioti kitas žuvis, pirmenybę teikdami kuojų ir ešerių mailiui. Augant lydekai, auga ir „porcijos“ dydis. Nors jų pirminis grobis yra kitos žuvys, įskaitant ir kitas lydekas (jos yra kanibalės), jos neatsisakys ir buožgalvių, varlių. Sugeba praryti grobį iki trečdalio savo paties dydžio! Beje kartais net 20% jų mitybos raciono sudaro kitos smulkesnės lydekos.

Kai maisto yra pakankamai mažai, puola ir smulkius žinduolius (pavyzdžiui, kurmius ir peles, jeigu tik sugeba juos pasiekti) bei vandens paukščius. Yra žinomas atvejis, kai lydeka buvo pasigavusi kregždę. Alkanos lydekos grobiu gali tapti ir ančiukas, o kartais puola ir angis (gyvatės). Buvo net atvejų, kai lydeka užpuolė ir prarijo suaugusią antį.

Lydekos randamos tingiose srovėse ir seklesniuose vandenyse, apaugusiose ežero vietose, kaip ir šaltame, skaidriame vandenyje ar akmenuotose vietose. Jos dažniausiai slepiasi ir laukia grobio, tobulai kybodamos vietoje ilgą laiką ir sugeba įstabiai greitai pulti. Kartais net sugeba iššokti iš vandens iki metro į orą.

Lydeka turi puikų regėjimą. Dėl savybės puikiai pulti iš pasalų kartais vadinama „gėlavandeniu rykliu“. Nemėgsta medžioti atvirose vietovėse.

Lydeka yra daugmaž sėsli žuvis, ir per savo gyvenimą ji tik kelis kart keičia ir išplečia savo medžioklės ribas, išstumdama arba, jei pavyksta, tiesiog suėsdama savo konkurentus. Kuo didesnė lydeka, tuo didesni ir gyliai, kuriuose ji laikosi. Bet juk ir gyliai turi savo ribas, nes kuo giliau, tuo mažiau deguonies turi vanduo. Stambios lydekos mažai juda, todėl joms reikia nedaug deguonies, bet vis tiek reikia.

Dar yra pastebėta, kad lydekos geriau jaučiasi ir būna aktyvesnės šaltame vandenyje (ty giliau). Jeigu gylyje trūksta deguonies, neretai lydekos laikosi tokių dugno vietų, kur muša šaltiniai. Beje, gylis turi ir dar vieną privalumą – čia lengviau medžioti. Tačiau nepriklausomai nuo gylio, lydeka laikosi savo teritorijos. Netgi pabaidyta ji staigiai sprunka, bet paprastai ne toliau 10-20 metrų. Pavojui praėjus, ramiai gryžta atgal į tą pačią vietą.

Kaip jau sakyta, lydeka – tipinis pasalūnas, mieliau tykantis savo aukos, o ne besivaikantis kaip starkis arba ešerys. Praalkusi ji tarsi prabunda iš miego, bet paprastai niekur neplaukia. Dažnai jai pakanka tik pasisukti į kokią povandeninę pievelę ir prisiglausti augmenijos šešėlyje. Netrukus čia atplauks būrelis smulkmės, bet lydeka tarsi nekreipia į jį dėmesio. Bet taip tik atrodo. Įdėmiai žiūrint pastebėsite, kad jos kūnas vos vos pakyla nuo dugno, išsilenkia uodega, išsiskleidžia pilvo ir krūtinės pelekai. Netgi matosi, kaip nervingai virpčioja pelekai, o akyse tarsi atsiranda blizgesys – lydeka įdėmiai vertina situaciją ir renkasi auką.

Dabar tai jau ne žuvis, o strėlė, iš visų jėgų įtemptame lanke. Ataka būna tokia staigi, kad tik pamatęs dantyse kyšantį žuvelioką supranti, kad viskas jau baigta. Nesėkmės labai retos, nebent auka buvo pernelyg didelė ir greita, arba padarė netikėtą manevrą, kurio lydeka negalėjo numatyti. Savo auką vaikytis lydeka ima tik tada, kai esti labai alkana. Vydamasi ji gali išvystyti didelį greitį ir neretai netgi iššoka iš vandens.

Kas gi tampa jos grobiu – bet kokia arčiau praplaukianti žuvelė? Ir taip, ir ne. Dažniausiai tai žuvys, plaukiančios būrio šonuose arba gale. Ir tai ne atsitiktinumas. Tai silpnos, sergančios, sužalotos žuvys – žuvų banda pagal savo hierarchiją laiko jas periferijoj, tai tarsi savotiška duoklė plėšrūnams ir apsauginis buferis sveikoms žuvims. Stambiausios ir sveikiausios (lyderiai) plaukia priekyje, vidutiniokai – vidury, o patys silpniausi – šonuose ir gale.

Jeigu tinkamo grobio nėra, lydeka imasi ir tolimesnių žygių, neretai pati rizikuodama pakliūti į didesnio už save plėšrūno nasrus. Tada ji sumaniai maskuojasi ir stengiasi judėti labai atsargiai ir lėtai. Radusi auką, tokiu būdu nepastebimai prisėlina ir iš metro atstumo žaibiškai puola.

Būtent tokia „vaikščiojanti“ lydeka dažniausiai ir papuola žvejams ant kabliuko. O jos gastronominis dėmesys visokiems judantiems objektams kartais būna tiesiog kurioziškas. Kartą teko matyti tokią sceną: moteris ant lieptelio upėje skalavo raudoną kojinę, kai staiga nuo netikėto trūktelėjimo vos nenugriuvo į vandenį – stambi 3-4 kg lydeka stvėrė kojinę ir su šiuo nereikalingu trofėjum nurūko savais keliais. Moteris vos ne gavo infarktą.

Stambios lydekos minta ir negyvomis žuvimis. Nors tai skamba keistai, iš tikro jos mielai suėda nuo dugno kritusias žuvis, ir patyrę žvejai tai žino.

Lydeka grobį puola iš šono ir įsikanda, kad nepabėgtų ir užmuštų. Kai grobis negyvas, ji apsuka ir praryja auką. Pasimaitinusi, susiranda slėptuvę ir vėl nugrimzta į pusiau miego būseną. Didelį grobį virškina ilgai, kartais net 3-5 dienas.
Skrandžio sultys labai stiprios ir gali ištirpinti net metalą.

Įdomūs faktai.
Angliškas lydekos pavadinimas ( Pike) atėjo iš senovės – „pike“ reiškia ietį. Akivaizdu, kad taip atsitiko dėl pačios žuvies formos panašumo su šiuo ginklu.

Lydekos užauga iki 2 metrų ilgio. Didžiausia oficialiai užregistruota lydeka buvo pagauta Danijoje – 26,3 kg. Tačiau, jeigu tikėti Wikipedia, mes nušluostėm nosį visiems: „ ... Sartų ežere buvo sugauta didžiausia lydeka Lietuvoje, kuri svėrė 76 kilogramus. Antra pagal dydį svėrė apie 46 kg.” Kituose šaltiniuose irgi galima rasti įspūdingų skaičių, tačiau patikimų duomenų nėra. Maksimalus vidurkis maždaug visose šalyse svyruoja apie 24 kg.

Bet garsiausia pasaka apie lydekos dydį buvo taip vadinama „imperatoriškoji lydeka“. Anot legendos, 1230 metais Romos imperatorius Fridrichas II pagavo lydeką, pažymėjo ją auksiniu žiedu ir paleido į Biukingeno ežerą netoli Heilbrono. Po 267 metų, 1497 ją vėl kažkas pagavo, ir buvo ji jau 5,7 metro ilgio, svėrė 200 kg. Lydekos skeletas buvo saugomas vienoje bažnyčioje netoli Manheimo (Vokietija). Šis pasakojimas sukėlė vokiečių natūralisto Okeno susidomėjimą. Visų pirma jis perkniso visas kronikas ir nustatė, kad tuo laikotarpiu Fridrichas II gyveno Italijoje ir nebuvo išvis niekur išvažiavęs, o reiškia, negalėjo jos ir sugauti Vokietijoje. Be to, Okenas ištyrė patį gigantiškosios lydekos skeletą ir nustatė, kad tai falsifikatas – skeletas buvo meistriškai sukomponuotas iš kelių didelių lydekų kaulų.

Beje, lydekos kaukolė atrodo šitaip. Vos ne kaip kokio drakono, ar ne?



Nasruose lydeka turi daugiau nei 700 aštrių kaip skustuvas dantų.

Lydekos Europoje gyvena nuo seno. Anglijoje buvo rasti lydekos skeleto pėdsakai, kuriems daugiau nei pusė milijono metų.

Aplink lydekos galvą išdėstyta daugybė mažučių sensorių, jaučiančių vandens vibraciją. Yra nustatyta, kad pasinaudodama šiuo nuostabiu organu netgi visiškai akla lydeka gali nesunkiai rasti sau maisto.

Suomių epe Kalevala, Väinämöinen (herojus) pasidaro kantelę (kažkoks styginis instrumentas) iš žandikaulio ir lydekos.

Du JAV povandeniniai laivai buvo pavadinti Lydeka (pike): SS-6 1903m ir SS-17 1935metais ir trys laivai SS-22 1912 m, SS-177 1936 metais. O Sovietų Sąjungoje visa povandeninių laivų klasė buvo pavadinta“Lydeka” (Щука). Beje, sovietų tankas Iosif Stalin (IS-3) irgi buvo vadinamas “lydeka” dėl savo smailaus korpuso priekio.

Ekologija ir populiacija.
Lydeka visiems žinoma mėsėde žuvis ir gali būti didelė grėsmė, jei ji patenka į svetimą eko sistemą. Veisiasi jos greitai ir gali nesunkiai išgalabyti vietines žuvis. Pvz. JAV kai kuriose valstijose žvejybos taisyklės netgi įpareigoja žvejus pagavus lydeką tuoj pat nupjauti jai galvą.

Tačiau kenkėja jos pavadinti negalima. Kartą Rusijos mokslininkai ėmėsi tirti, kodėl taip sumažėjo lašišinių žuvų Kolos pusiasalio upėse. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad labai daug mailiaus žūsta nuo plėšrūnų ir nepasiekia jūros. Mokslininkai leisdavosi upėmis žemyn, skaičiavo esamas nerštavietes, fiksavo esamas upėse natūralias kliūtis ir pan. Taip pat fiksavo ir plėšrūnų „racioną“ – pasirodo, lydeka buvo grobuonis Nr. 1. Nepatyrę mokslininkai nusprendė, kad bent jau savo ekspedicijos metu jie privalo kaip įmanoma daugiau naikinti lydekas, bent jau tokiu būdu bent šiek tiek apsaugant lašišų mailių. Ką jie ir darė – nebaidytos lydekos mirtinai kibo į bet kokias blizges ir lindo į kontrolinius tinklus. Visas pagautas lydekas tiesiog palikdavo mirti krante.

O po kelių metų kanadiečių mokslininkai atliko tokį eksperimentą: vienoje savo upių jie specialiai labai intensyviai gaudė lydekas ir stebėjo kaip tai paveiks lašišų populiaciją. Visų nuostabai, sumažėjus lydekų skaičiui, labai sumažėjo ir lašišų. Pasirodo, dėl to buvo kalta kažkokia vietinė smulki žuvelė. Nesant lydekų jos prisiveisė tiek, kad ji suėdė visą maistą, kuriuo minta lašišų mailius, ir netgi ėmė pulti patį mailių.
Taigi, buvo prieita prie vienareikšmės išvados: lydeka yra natūralus „žuvų ūkio melioratorius“, ir lipdyti jai kenkėjos etiketę negalima. Ji visų pirma naikina sergančias, silpnas, blogai augančias žuvis ir kontroliuoja mažavertes, tokias kaip ešerys, kuoja, pūgžlys, karosas, neleisdama joms pernelyg išsidauginti.

Deja, ir pačiai lydekai pastaraisiais metais sunkiai sekasi „išsidauginti“. Neigiamai veikianti aplinką žmonių veikla atsiliepė ir lydekų skaičiui (kaip, beje, ir beveik visoms žuvims). Problemos tos pačios – vandens užterštumas, ligos, intensyvi žvejyba. Jeigu anksčiau seni žmonės pasakodavo pagauti lydeką buvę labai lengva, dabar neretai žvejai grįžta tuščiomis, ir pagauti lydeką (ypač stambią) laikoma didele sėkme.

Lydekų žvejyba tampa vis populiaresnė laiko praleidimo forma visoje Europoje. Šias kovingas ir lengvai nepasiduodančias žuvis dažniausiai gaudo ant negyvo masalo ir blizgėmis. Lydeka kartais net laikoma pergalės simboliu (kaip lauro lapai).
Lydeka, net ir ištraukta iš vandens, yra pavojinga, todėl nukabinant ją nuo kabliuko reikia būti atsargiam, kad nesusižaloti pirštų jos smailiais ir gausiais dantimis. Taip pat pagavus lydeką reikia mokėti ją nukabint nuo kabliuko, kad nesužaloti žiaunų. Pagavus lydeką, prieš fotografavimą reiktų leist jai atsigaut ir prieš paleidžiant į atvirą vandenį, ją atgaivint sekliam vandeny, kad žuvis nepaskęstų, ypač jei ji buvo be vandens ilgą laiko tarpą.

Šis tas medžiotojams.
„Vos ne kaip ir karosas, tai viena labiausiai paplitusių žuvų. Ją galima sutikti praktiškai bet kuriame vandens telkinyje, netgi kalnų upėse ir apysūrėse jūrų įlankose. Upėje ir ežere ji gyvena praktiškai visuose vandens lygiuose.
Upėse visų pirma – giliuose užutekiuose su gausia augalija, arba upės posūkiuose, kur srovė sulėtėja. Antra – ant lygaus dugno, kur visas vandens paviršius aklinai uždengtas paviršiniais augalais. Kur žolių daug, o srovės nėra, lydekos dažniausiai stovi per vandens vidurį. Kur yra srovė – slepiasi už žolių. Jeigu ant dugno daug plevėsuojančių srovėje augalų, lydekos stovi ne juose, bet iškarto už jų, prisidengdamos besiplaikstančiais augalais. Tokioje vietoje nepabaidyti žuvies plaukiant aukštyn, praktiškai neįmanoma, todėl visada geriau leiskitės pasroviui ir atsargiai tikrinkite tokias vietas.

Dėmėtoji plėšikė sugeba ypatingai gerai maskuotis bet kokiose žolėse. Štai vienas pavyzdys.
... Kai mes tik išplaukėm, šio vietinio žvejo krante dar nebuvo. Kai gryžom po 3 valandų, jis jau buvo sugavęs 7 lydekas ir ruošėsi eiti namo. Žvejojo jis gyva žuvyte ant labai grubios ir primityvios meškerės. Bet nuostabiausia kitkas. Įsivaizduokite prie pat kranto esančią kokių 5 metrų skersmens švaraus vandens „akutę“, apsuptą tankiomis žolėmis metrų 50. vanduo labai skaidrus. Taigi, žvejas užmesdavo jauką ne toliau 3 metrų nuo savęs į šią „akį“, o lydekos iššokdavo iš meldų ir griebdavo jauką. Pamatyti lydeką iki kibimo nebuvo jokių šansų – jos atsirasdavo tarsi iš niekur. O lydekos nemažos – stambiausia buvo virš 3 kg, o dar didesnė nutrūko.

Apmąstant šį ir kitus medžioklės epizodus, imi abejoti tarp žvejų paplitusiu įsitikinimu, kad lydekos turi „kibimo ir nekibimo“ periodus. Atrodo, kad lydekų aktyvumas labiau sietinas ne su staiga dingusiu jos apetitu, o tiesiog su dislokacijos vietos pakeitimu. Juk natūralu, kad jeigu karščiausiu paros metu lydeka pasislepia žolių tankymėje, jokie – net ir geriausi vobleriai, blizgės ir kiti jaukai jos nesuvilios, nes ji tiesiog jų nemato.

O štai priežasčių, kodėl žuvys palieka tam tikras vietas ir persikelia kitur, gali būti labai daug: maisto trūkumas (perteklius), šviesa, temperatūra, deguonies kiekis, srovės, ramybė, saugumas ir pan. Žinoma, tai tik prielaidos, ir be pačių žuvų niekas tiksliai nežino kodėl joms patinka vienoj ar kitoj vietoj.

Priimta manyti, kad kuo stambesnė žuvis, tuo giliau jos reikia ieškoti. Didžiąja dalimi tai tiesa, bet tik ne su lydekomis. Gali būti, kad dėl savo efektyvaus kamufliažinio apdaro netgi pačios didžiausios lydekos kartais mielai renkasi seklias vietas su daug augmenijos, ty ne giliau 4-5 metrų. Štai taip ir gaunasi, kad netgi palyginus tokiame nedideliame gylyje jums gali pasitaikyti milžiniškas „krokodilas“.

Po sėkmingos medžioklės lydeka susiranda ramią vietelę ir gulasi ant dugno virškinti maisto. Dabar į žvejų siūlomus skanėstus ji paprasčiausiai nekreips dėmesio, o medžiotojui tokią lydeką tiesiog bus sunku rasti.

Ankstesniais laikas, kai žuvies visur buvo pilna, buvo galima daryti tikslesnes išvadas apie lydekų elgseną. Pavyzdžiui, mes pastebėjome, kad prie meknių bandos visada laikosi 1-2 stambios lydekos. 4 kg lydekų skrandžiuose rasdavom kilogramines pusiau apvirškintas meknes. Akivaizdu, kad lydekos netgi pasisotinusios nepalieka savo „bandos“, o seka paskui ją. Atėjus laikui vėl pietauti, nieko medžioti kaip ir nereikia – stalas visada paruoštas.

Dar vienas įdomus pastebėjimas. Visiems žinoma, kad visi tiek sausumos, tiek vandens plėšrūnai turi savo valdas, kuriose jie gyvena, medžioja ir kurias akylai saugo. Tik tai tuo galima paaiškinti tokius faktus, kai staiga iš žolių pakyla labai stambi lydeka ir pasuka tiesiai medžiotojo link. Jeigu šiuo momentu medžiotojas sustings, lydeka pati priplauks prie jo per šūvio atstumą.

Tai vienintelis atvejis, kai galima pašauti plaukiančią lydeką. Visais kitais atvejais ją galima šauti tik stovinčią. Iš vietos ji „rauna“ taip staigiai, kad dažniausiai netgi neaišku kuria linkme: pokštelėjimas, dumblo debesis ir linguojanti žolė – tai viskas, kas liko. Neretai atsitinka taip, kad medžiotojas jau paspaudžia nuleistuką, kol lydeka ramiai stovi, strėlė jau lekia tiesiai į žuvį, ir ... pokšt! Strėlė sminga į dugną, o žuvies jau ir pėdos ataušusios.

Perverta strėlės, lydeka iš paskutiniųjų kovoja už savo laisvę. Todėl neverta šauti lydekai į pilvą, kadangi labai didelis šansas, kad ji nutrūks. Kartais, netgi jeigu iš pilvo matosi praplėšti viduriai, lydeka ryžtingai sprunka šalin. Pavyti ją neįmanoma, ir tiesiog tada darosi gaila, kad žuvis tik veltui buvo pražudyta.

Bet kuriai žuviai žaizda pilvo srityje yra mirtina. Tuo tarpu su sužeista nugara ar uodega jos paprastai išgyvena.

Priimta manyti, kad žuvį reikia stverti už žiaunų dangtelio. Tik jau ne lydeką. Mat prie žiaunų jos turi daugybę smulkių adatėlių, mažai kuo besiskiriančių nuo dantų – jūsų pirštai bus sužaloti iki kraujo. Skamba žiaurokai, bet patogiausia imti žuvį už akių – panardinant nykštį ir rodomąjį pirštus į lydekos akiduobes. Labai didelę lydeką patartina tuo pat metu prisispausti prie savęs, kad apriboti jos judesius. Šis patarimas pagrįstas asmenine patirtimi, kai kartą 6 kg lydeka, laikoma už akiduobių, staigiu judesiu vos neišnarino man pirštų.

Ant kukano lydeką verti reikia ir gi savaip: perverti kukano strėlę per abu žandikaulius. Jeigu to nepadaryti, plaukiant dėl vandens pasipriešinimo milžiniški lydekos nasrai atsiveria, o šimtai aštrių dantų kabinasi už visko, kas tik papuola. O papuola dažniausiai žolė, hidrokostiumo šonas arba nuosava ranka.

Jeigu pašovėte labai stambią lydeką, tai netgi ir pervėrus kukanu žandikaulius, nesate pilnai saugus (ypač jeigu ant kukano nėra daugiau žuvų). Šventai ramybei geriau perverkite žandikaulius du kart – dabar nasrai patikimai užrakinti ir jums niekas negręsia.

Ir paskutinis mažas patarimas iš praktikos. Po medžioklės, namie plaunant kukaną nuo žuvies gleivių, virvelę arba trosą plaukite ranka labai atsargiai – kartais juose lieka neįtikėtinai aštrių lydekos dantų...“

Iš Wikipedios,
Laisvų interneto šaltinių, J.Virbicko „Lietuvos žuvys“, Sabanejevo „Žyzn i lovlia rossijskich ryb“, Vinogradovo „Podvodnaja ochota v Rossii“.


 Parašė sagelo rugsėjo 04 2007 08:40:10 · 4 Komentarai · 18996 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Ernestas rugsėjo 04 2007 15:08:19
aciu uz straipsni
Trolis rugsėjo 04 2007 16:15:55
Geras staripsnis .
Egle rugsėjo 04 2007 16:30:21
bet ta vieta, kaip suimti lydeka uz akiduobiu skamba svelniai tariant ziaurokokai
atas rugsėjo 06 2007 18:20:52
Dekui uz gera straipsni
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Dianamg
SVEIKINAME Jenkazen