Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
Perku išleidimo vožtuvą
Idomu
kaliningradas
Pirkčiau 10 l 300 ba...
ĮRANGOS IŠPARDAVIMAS...
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2198]
Idomu [749]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


NARDYK meetas 2007
Paskutiniai prisijungę
bannyk07:51:43
nierka12:08:48
megakarolis20:10:55
sausas 1 dieną
donis 2 dienas
tautietis 2 dienas
Vismantas 3 dienas
mirka13 3 dienas
Crypt_Rider 5 dienas
aqua 5 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 5
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 924
Neaktyvūs nariai: 3
Naujausias narys: namiokas

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Rūkymas ir nardymas.
RŪKYMAS IR NARDYMAS.

Visame pasaulyje rūkymas yra viena pagrindinių sveikatos sutrikimų ir mirčių priežasčių. Nepaisant milžiniško negatyvaus visuomenės požiūrio, miliojonai žmonių kiekvienais metais pradeda rūkyti. Deja, dažniausiai labai sunku diskutuoti apie rūkymo žalą su asmenimis, kurie yra priklausomi – protinga ir moksliškai pagrįsta diskusija tiesiog neįmanoma. Priklausomybė leidžia rūkoriams pateisinti savo įprotį arba išvis neigti jo keliamus pavojus (tikriausiai visi girdėjo apie „dėdę Anuprą“, kuris rūkė po 2 pokus „Primos“ kasdien ir pragyveno 100 metų – deja, niekas jo akyse nematė). Tokia stručio pozicija leidžia jiems ignoruoti tą akivaizdžią žalą, kurią daro rūkymas jų organizmams. Tačiau rūkymas neigiamai paliečia daugelį gyvenimo sričių, tame tarpe – ir nardymą.

Rūkymo efektas ypač stipriai pasireiškia nardantiems su scuba. Yra nemažai tyrimų, kurie rodo kaip rūkymas kenkia nardymui, bet ir be to, nepriklausomai nardote ar ne, tabakas visada kenkia bendram sveikatos lygiui.

Pats didžiausias, ilgalaikis ir pilniausias tyrimas rūkymo ir kitais sveikatos klausimais yra taip vadinama Framingham‘o studija. Šis ir dabar tebesitęsiantis tyrimas ilgiau nei 34 metus stebėjo 5000 žmonių ir yra sukaupęs daugybę įvairios statistinės informacijos. Pavyzdžiui, trisdešimtmetis žmogus, surūkantis per dieną 15 cigarečių (arba mažiau nei pakelį) sutrumpina savo gyvenimą penkeriais metais. Surūkantys po pakelį per dieną padidina riziką susirgti plaučių vėžiu, ir labai rizikuoja susirgti kitomis vėžio formomis, tame tarpe odos, kasos, burnos ir gerklės. Rūkoriai turi dvigubai didesnį šansą susirgti širdies ir kraujotakos ligomis, ir atitinkamai dar didesnius šansus visomis kitomis su kraujotaka susijusiomis ligomis (pvz kojų tirpimas dėl nepakankamos apytakos ir pan). Nepriklausomai nuo rūkančiojo amžiaus, jis visada dvigubai rizikuoja mirti nuo visokių ligų, nei nerūkantis. Vaikai, pradėję rūkyti nuo 14 metų, pasiekia tik 92 proc plaučių išsivystymo, ir šis išsivystymas išlieka visam gyvenimui.

Akivaizdu, kad efektyvi plaučių funkcija yra gyvybiškai svarbi stresinėse situacijose ir šalinant dujas iš naro kraujotakos. Silpni plaučių pajėgumai gali turėti rimtus padarinius šalinant inertines dujas ir tiekiant deguonį reikalingiems raumenims – tokiu būdu tai atsiliepia bendram nėrimo saugumui. Jeigu rūkorius dar ir turi antsvorio, aterosklerozinės plokštelės kraujo induose formuojasi dar ir dvigubai greičiau.

Čia labai padidėja LDL (blogas cholesterolis), dėl kurio sumažėja kraujotakos cirkuliacija ir atitinkamai – inertinių dujų šalinimas iš kraujotakos. Inertinės dujos (ir ypač – azotas) atrodo lengviau įsitaiso riebalų lastelėse, sukurdamos galimas burbuliukų kaupimosi ir augimo vietas.
Bet rūkoriai turi ir daugiau bėdų. 90 proc ligonių su infekcijomis po stuburo operacijų yra rūkoriai. Kaulų čiulpų tankis pas rūkorius vyrus yra sumažėjęs beveik 20 proc, pas moteris – 20-30 proc.
Rūkoriams dvigubai dažniau skauda nugarą.
Po to, kai tyrėjai ėmėsi tirti atsitiktinius kaulų degradacijos atvejus, medikai ėmė vis labiau susirūpinti dėl hiperbarinių kaulų pažeidimų (osteonecrosis). Dabar beveik neabejojama, kad dėl rūkymo kaulai retėja, tik dar labiau pablogindami padėtį šios ligos atveju.

Kaip tabakas sukelia tokius pavojingus padarinius?
Cigaretės dūmuose yra keturios grupės labai pavojingų medžiagų:
1. Kancerogenai ir ko-kancerogenai yra daugausia aromatiniai alkoholiai, kurie tiesiogiai inicijuoja vėžio formavimąsį. Jie pažeidžia tas organizmo sritis, kurios tiesiogiai kontaktuoja su cigaretės dūmais ir kitus nutolusius organus per kraujotaką.
2. Dirginančios nuodingosios medžiagos nedelsiant sukelia kosulį ir bronchų spazmus, varžo mažyčių žiuželių darbą plaučiuose ir stimuliuoja gleivių išsiskyrimą.
3. Chroniškas nikotino buvimas, sukeliantis organizme struktūrinius ir funkcinius smegenų ir nervų sistemos pakitimus.
4. Toksiškos dujos, tame tarpe anglies monoksidas, vandenilio sulfidas, vandenilio cianidas.

Rūkymo sukeltas vėžys yra tragiška liga, labai brangiai kainuojanti gydyti, bet didžiąja dalimi lengvai prevenciškai išvengiama.
Rūkymo poveikis nardymui nėra toks akivaizdžiai žalingas, tačiau kaip patys suprantate, sportui nepadeda.

Dūmuose esančios nuodingosios medžiagos paskatina chronišką alveolių uždegimą, dėl ko organizmas yra priverstas išskirti fermentus, kurie „nuėda“ alveolių sieneles. Anksčiau minėti žiuželiai yra mikroskopiniai plaukeliai, dirbantys kaip vėduoklės ir išmetantys pavojingas medžiagas iš plaučių. Dūmuose esančios nuodingos medžiagos apsunkina šių žiuželių darbą. Pridėjus padidėjusį gleivių išsiskyrimą, gaunasi, kad plaučiai netenka didžiosios dalies savo ginybinio atsparumo prieš išorės faktorius. Išsivysto chroniškas bronchitas, dėl ko rūkoriai yra žymiai jautresni emfizemai, virusinėms ir bakterinėms infekcijoms. Kai toks procesas vyksta daugelį metų, alveolės vis daugiau pažeidžiamos, kapiliarai jų sienelės nyksta ir kvėpavimas vis sunkėja.

Grandininė reakcija tęsiasi toliau ir priveda prie to, kad sumažėja alveolarinės membranos plotas (atsakingos už dujų apsikeitimo procesus), prasideda neventiliuojamų vietų perfuzija. Kitaip tariant, apsikeitimas dujomis plaučiuose darosi komplikuotas ir oras (arba kitos dujos) tiesiog nepatenka į kraujotaką. Pas rūkančiuosius pagrindinė plaučių funkcija dažniausiai yra stipriai pažeista, ir tai ne kartą buvo įrodyta atliekant plaučių matavimus. Standartinis plaučių funkcijos matavimas yra iškvepiamo oro per 1 sekundę kiekis FEV1 (forced expiratory volume in one second).

Framingham‘o studija rodo, kad FEV1 pas rūkorius yra net iki 20 proc mažesnis. Toks žymus plaučių funkcijos sumažėjimas sukelia neefektyvų plaučių ventiliavimą fizinių pratimų atlikimo metu ir sumažina atsikosėjimo stiprumą (kuris yra gyvybiškai svarbus plaučių apsauginis mechanizmas), ir rodo bendrą plaučių degradacijos lygį.

Kitas įprastas plaučių funkcijos matavimo būdas yra FVC (forced vital capacity) – oro kiekis, kuris gali būti maksimaliai iškvėptas po pilno įkvėpimo. Vidutiniškai, vidutiniam rūkoriui FVC yra sumažėjęs apie 10 proc. Toks 10 proc sumažėjimas rodo žymią plaučių disfunkciją ir akivaizdžiai labai kenkia pulmonariniam dujų apsikeitimui dekompresiniuose sustojimuose.

Nikotinas yra ne tik galingas priklausomas narkotikas, bet ir stipri farmakologinė medžiaga. Nikotinas skatina trombocitų susidarymą ir fibrinogenų formavimąsį – kurie yra pirmieji, užkemšantys smulkiuosius kraujo indus. Tokie užsikimšimai sukelia kitus neigiamus padarinius ir galiausiai kelią bendrą riziką nardymui ir dekompresijai. Padidėja širdies ritmas, pakyla deguonies sunaudojimas, pro susitraukusias smulkias kraujagysles kraujas sunkiau prateka. Tai savo ruožtu sukelia naujas problemas – pakyla kraujo spaudimas, periferinėse kūno dalyse pablogėja kraujo cirkuliacija (o tai kilometrai pačių smulkiausių kraujagyslių, dengiančių visą kūną), ir efektyvus dujų eliminavimas iš kraujo darosi problematiškas. Tuo tarpu rūkymas dar labiau pablogina padėtį. Tyrimai rodo, kad surūkius tik 2 cigaretes smulkiosios kraujagyslės susitraukia net 19 proc.
Rezultate padidėja rizika

Pavyzdžiui, žmogaus galūnėse yra daug vietų, kur kraujo cirkuliacija yra ir taip sumažinta – sanariuose. Kaip žinote, dekompresinė liga dažniausiai ir prasideda sanariuose. Kai daiveris pradeda šalti, organizmas stengdamasis pakelti kūno temperatūrą automatiškai sumažina kraujo cirkuliaciją periferiniuose audiniuose. Pas rūkorių smulkiosios kraujagyslės ir taip jau susiaurėjusios, periferiniuose audiniuose kraujo apytaka labai sulėtėja, dujos labai prastai šalinamos iš organizmo – rezultate rizika gauti DKL labai išauga.

Problemos au anglies monoksidu.
Kad geriau suvokti rūkymo daromą žalą deguonies išnešiojimui po organizmą, pirma reikėtų suprasti deguonies skilimo kreivę. Ši kreivė iliustruoja deguonies įsisavinimą dideliais kiekiais netgi esant žemam deguonies slėgiui plaučiuose. Hemoglobinas ima deguonį iš plaučių ir kraujagyslėmis neša jį į įvairius audinius, kur deguonį paleidžia.
Šį procesą kontroliuoja keli faktoriai.
Didesnis anglies monoksido kiekis kraujuje priverčia organizmą reaguoti taip, tarsi jam trūksta ventiliacijos ir reikia daugiau deguonies. Šiuo atveju audiniuose išlaisvinama daugiau deguonies, nes hemoglobino „kibumas“ deguoniui yra sumažintas, deguonis lengviau paleidžiamas

Žvelgiant į deguonies skilimo kreivę tampa aišku, kad tam tikromis sąlygomis organizmas persijungia į „dešinę“ ir audiniams imama tiekti didesnis deguonies kiekis. Kitomis aplinkybėmis įvyksta persijungimai į „kairę“ - deguonis tiekiamas audiniams minimaliu režimu. Taigi, dėl rūkymo sukeltos anglies monoksido akumuliacijos deguonis tiekiamas visada „minuse“.

Anglies monoksido poveikis yra dvejopas.
Visų pirma, monoksidas prisiriša prie hemoglobino 250 (!!!) kartų geriau, nei deguonis ir sudaro junginį, vadinamą karboksihemoglobinu. Šis junginys užima deguonies vietą hemoglobino molekulėje ir neduoda išeiti iš „kairiojo“ kreivės režimo. Deguonies išnešiojama mažiau, o ir tas pats sunkiau atpalaiduojamas audiniuose. Nerūkantieji savo kraujuje turi apie 1 proc. karboksihemoglobino, kai tuo tarpu rūkoriai – net 15 proc.

Kad geriau įsivaizduoti, koks kenksmingas CO yra kraujuje, įsivaizduokime, kad pas tam tikrą žmogų 50 proc. jo hemoglobino yra su CO (rūkorius). Palyginkime rūkoriaus ir nerūkančiojo pozicijas. Jeigu abu jie dėl sunkių sužalojimų netektų pusės savo homoglobino, rūkorius mirtų. Tuo tarpu nerūkantysis ramybės būsenoje net nepatirtų deguonies trūkumo.

Dar daugiau – chroninė hipoksija (sumažintas deguonies kiekis) dėl rūkymo sukelto deguonies tiekimo sutrikimo sukelia padidintą raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Raudonieji kraujo kūneliai yra deguonies transportavimo dalis hemoglobine. Framingham‘o studija rodo, kad rūkančiųjų kraujuje šių kūnelių yra žymiai daugiau (padidintas hematokritas). Paprastai raudonieji kraujo kūneliai užima apie 35-40 proc. kraujo tūrio. Dėl rūkymo jų skaičius gali padidėti net iki 20 proc., dėl ko kraujas yra žymiai tirštesnis, atitinkamai – žymiai pablogėja kraujo cirkuliacija. Šią problemą dar labiau pablogina išorės slėgis (ty nardant po vandeniu), tuomet raudonieji kraujo kūneliai užkemša smulkiuosius kapiliarus, pablogindami ir taip jau prastą kraujo apytaką.

Dėl rūkymo į plaučius patenkantis vandenilio cianidas taip pat prideda problemų sveikatai ir nardymo saugumui. Šios kenksmingos dujos tiesiogiai trukdo ląstelėms naudoti deguonį. Netgi nedidelis vandenilio cianido kiekis yra mirtinas. Nesigilinant į mokslinius terminus, galima tvirtai pasakyti, kad tokios toksiškos medžiagos buvimas plaučiuose tiesiogiai jiems labai žalingas.

Vandenilio sulfidas – kita pavojinga medžiaga, esanti cigaretės dūmuose. Šis toksinas tiesiogiai veikia daugelį lastelių funkcijų, ir ypač kenkia audiniams, kontaktuojantiems su juo tiesiogiai – tai yra plaučiams. Dėl jo kyla daugybė iš pirmo žvilgsnio nepastebimų pavojų, bet galutiniame rezultate visada tas pat – apsunkintas kvėpavimas, pablogėjusi kraujo apytaka. Aišku, saugiam nardymui tai visiškai nepriimtina.

Pavyzdžiui, kai dėl tam tikrų išorinių poveikių organizmui reikia daugiau deguonies, rūkoriai atsiduria žymiai blogesnėse pozicijose. Dažnesnis kvėpavimas rūkoriams nepadeda esant reikalui tiekti į audinius daugiau deguonies. Esant poreikiui, yra du būdai gauti daugiau deguonies – didinti kraujotakos greitį arba kelti deguonies poreikio koeficientą. Didesnis kraujotakos greitis rūkantiesiems yra apsunkintas dėl prastos širdies ir kraujagyslių sistemos būklės. Deguonies poreikio koeficientas didinamas automatiškai: padidėjus parcialiniam deguonies slėgiui tarp kraujo ir audinių, ir kylant anglies dioksido išsiskyrimui (dėl padidinto metabolizmo). Padidintas anglies dvideginio lygis hemoglobine verčia organizmą persijungti į „dešinę“ (pagal kreivę) ir išlaisvinti audiniuose daugiau deguonies. Tačiau šiai naudingai reakcijai priešinasi ta aplinkybė, kad rūkoriaus kraujas ir taip jau užterštas CO, ir organizmas linksta dirbti „kairiuoju“ režimu.

Dar blogesnis rūkymo efektas pasireiškia tuo, kad dėl nikotino 20-30 proc. padidėja periferinis pasipriešinimas (užsikemša arba tampa sunkiai praeinamos smulkiosios kraujagyslės). Smulkiosios kraujagyslės kaip tik ir yra ta vieta, kur vyksta dujų apsikeitimas, ir cirkuliacijos jose sumažėjimas gali labai pastebimai paveikti visą organizmą. Gaunasi taip, kad būtent tuo momentu, kai jums reikia kuo efektyvesnio deguonies tiekimo, jo negaunate, nes kraujotaka suvaržyta, o deguonies išlaisvinimas kraujuje apsunkintas.

Kaip matote, paprastas rūkymas sukelia tokias reakcijas, kurios daiveriams tikrai nereikalingos. Nesvarbu, ar tai būtų dekompresinė liga, ar neadekvati reakcija stresinėje situacijoje – rūkantis daiveris visada pralaimi ir stato pavojun ne tik savo gyvybę, bet ir stumia rizikon visą komandą.

Komentaras prie paveiksliuko: tai 1960 metų Marlboro cigarečių reklama. Naras ką tik išlipo ir vandens ir tuoj pat su pasimėgavimu užsitraukia... Abejotina, ar po šio straipsnio tai pavyks ramia sąžine padaryti.

Trumpalaikis rūkymo poveikis nardymui.
Rūkoriams ir jų budžiams derėtų suvokti ne tik tą žalą sveikatai, kurią sukelia ilgalaikis rūkymas, bet ir tą poveikį, kuris veikia nardymą nedelsiant – čia ir tuoj pat. Turėkite omenyje didelę širdies smūgio riziką, apsunkintą deguonies tiekimą audiniams, akivaizdų apsvaigimą, galimai padidintą dekompresinės ligos riziką, padidintą plaučių barotraumos riziką ir daugelį kitų pavojingų rūkymo efektų, tiesiogiai liečiančių nardymą.
Dėl visų rūkymo keliamų pavojų ir rizikų, ar įmanoma rasti bent vieną pateisinamą priežastį, dėl kurios verta toliau rūkyti? Dabar jau yra neabejojama, kad rūkymo sukelta priklausomybė yra tokia pati, kaip ir narkotikų, ir reikia skatinti žmones kreiptis į specialistus ir atsikratyti šio itin žalingo įpročio.

Daugelis daiverių mirčių pagal savo prigimį yra kardiovaskuliarinės (širdies – kraujagyslių) – infarktai, aritmijos ir tt. Ir rūkorių šioje statistikoje deja – daugiausia.
Turint tai omenyje , ar gali rūkorius būti atsakingu dive budžiu? Ar galės jis esant reikalui pagelbėti savo budžiui, ar tik pats kels problemas?

Padidėjus baimei, pakyla širdies ritmas ir pagreitėja kvėpavimas. Padidintas širdies ritmas reikalauja tiekti širdies raumenims daugiau deguonies, tačiau rūkančiojo širdis negali susitvarkyti su padidėjusiu deguonies poreikiu. Rezultate daiveris naudoja orą neefektyviai, greičiau iškvėpuoja balioną ir mažiau šansų, kad jis galės efektyviai pagelbėti kitiems daiveriams.

Visi nėrimai yra dekompresiniai nėrimai. Rūkymo keliamų problemų sąrašas yra ilgas, tačiau svarbiausios yra blogas dujų apsikeitimas kraujotakoje ir padidinta dekompresinės ligos rizika. Po kiekvieno nėrimo mes negauname DKL tik todėl, kad plaučiai turi nuostabią savybę išfiltruoti iš kraujo dujų burbuliukus. Tuo tarpu rūkymas tiesiogiai kenkia plaučiams. Plaučių ventiliacija, matuojant FEV1, yra sumažinta, o FVC yra sumažintas mažiausiai 10 proc. sumažėjus bendrai plaučių funkcijai, jų savybė filtruoti burbuliukus yra kompromituota, ir tikimybė gauti DKL žymiai išauga.

Kaip jau sakyta anksčiau, nikotinas sukelia žymius periferinius suvaržymus, dėl kurių organizmui darosi sunku pašalinti inertines dujas iš tokių sunkiai pasiekiamų vietų kaip smulkiosios kraujagyslės. Pridėkite prie to sutirštintą kraują dėl padidinto raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus, ir darosi aišku, kad efektyvi dekompresija rūkoriui bet kuriuo atveju bus apsunkinta.

Bet nikotinas sukelia ir daugiau problemų, nei vien fizinės formos pablogėjimas. Tai ir suprastėjusi atmintis, sumišimas arba impulsyvumas, ilgesnis reakcijos laikas ir tt. Visa tai tampa rimta problema, kuomet po vandeniu netgi paprasčiausias sprendimo priėmimas gali reikšti gyvenimo ar mirties klausimą.

Kartais daiveriams nutinka „nepelnyti“ DKL atvejai – kuomet daiveris neperžengė jokių gylio/laiko apribojimų, laikėsi saugaus iškilimo greičio, bet nepaisant to susirgo dekompresine liga. Naujausi tyrimai atskleidė, kad šiais atvejais rūkymas ir dėl jo atsiradę plaučių pažeidimai suvaidino svarbiausią vaidmenį.

Taigi, pamastykite apie visus šiuos faktus prieš imdami eilinę cigaretę, arba eidami nardyti su rūkoriumi. Jei pats rūkote, kreipkitės į gydytoją ir kuo greičiau atsikratykite šio kvailo įpročio.
Nardykite linksmai ir saugiai.


PS.
Dėmesio! Siuntimuose / Literatūra galima rasti knygą „Kaip mesti rūkyti“. Knygos efektas neįtikėtinas. Iš 6 pažystamų perskaičiusių 5 tuoj pat metė rukyti.

Labai tikėtina, kad beverčiant medicininius terminus buvo neteisingai kai kas išversta. Jei esate daktaras ir pastebėjote tokią klaidą, arba nekreipkite į tai dėmesio (jei klaida neesminė), arba konkrečiai pakomentuokite.

Na, ir svarbiausia – meskite rūkyti ...



 Parašė sagelo balandžio 07 2008 13:31:26 · 8 Komentarai · 6225 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Aquaholic balandžio 07 2008 16:11:38
Na toje gausioje literaturoje tikrai nera lengva rasti ta knygute
Negi ten viska susisiust,kad surast butu galima @
immortallas balandžio 07 2008 18:13:48
Good job tuoj draugam rukanciam numesiu nuoroda
Junka balandžio 08 2008 07:32:19
Kazkaip vercia susimastyti
Andreij balandžio 08 2008 19:37:27
bet toje reklamoje jo kauke ant kaktos
sagelo balandžio 09 2008 18:49:01
pravalas pilnas dabar padi atims jo OWD kortelę.
immortallas balandžio 09 2008 21:01:12
Tai jugi visi amerikieciai yra tupi noobai
Shrek balandžio 11 2008 02:28:08
Na as asmeniskai rukiau 17 metu vos ne po du pakelius per diena ir nieko, pries trys metus sekmingai meciau be jokiu knygeliu.Tesiog nusprendziau nuo rytojaus mesiu taip ir padariau.
Manau kad pats zmogus turi apsisprest mesti rukyti ar ne.
Ne vienas vaistas nei knyga ne mes rukyti vietoj zmogaus.
Svaigis balandžio 24 2008 05:43:02
Va siulau specialistes is santariskiu komentara sio muus straipsnio tema :

Perskaiciau jusu labai isgirta straipsni apie rukymo zala. Manes nei nustebino, nei isgasdino. Sis straipsnis parasytas gan abstrakciai, kai kur buvo per daug nukrypstama i smulkmenas, o kur svarbiausi dalykai buvo tik pamineti. Atsiminkit visiems laikams, kad rukymas sukelia plauciu vezi, neveltui ant cigareciu pakeliu yra parasyta. Statistiskai 90-98% rukanciuju suserga plauciu veziu. Manau verta apie tai susimastyti… Jums skaitant is karto iskils klausimas, kodel vieni suserga plauciu veziu, kiti ne. Visu pirma priklauso nuo rukymo intensyvumo ir kiek metu yra rukoma. Jei zmogus per diena suruko 20 cigareciu t.y. pakeli ir ruko vienus metus, oficialiai sutarta, kad tai yra vienas pakmetis . Ir jei rukalius ruko > kaip 10 pakmeciu (10 metu) tai jau yra didziule rizika susirgti plauciu veziu. Galiu sitoj vietoj kai ka pradziuginti, kai ka ir nuliudinti yra paskaiciuota, kad jei zmogus ruke 40 pakmeciu (40m.) jis praruke masina Ford Focus, jei 50 pak. Tojota Avensis ir jei 60 m. Mercedes benz Ckl. Zmogus visa gyvenima ruke, bet neturi nei masinos, nei sveikatos. Dar truputi statistikos, kad paskutiniu metu rukanciu vyru mazeja, bet deja daugeja rukanciu moteru, tai reiskia,kad dauges serganciu moteru su plauciu naviku. Susimastykit
Gal pradesiu nuo tai,kad plauciu vezi sunku diagnozuoti, nes ligos pradzioje dazniausiai zmogus nejaucia jokiu simptomu ar negalavimu. Buna, kad profilaktikos metu atlikus krutines lastos radiologini tyrima pastebimi pakitimai ir atlikus papildomus tyrimus diagnozuoji plauciu navika, nors pacientas niekuo nesiskundzia. Dazniausi skundai buna kosulys, atsikosejimas krauju, dusulys, staigus svorio kritimas ~10-15kg. Ir atlikus krutines lastos radiologini tyrima gai nematyti jokiu pakitimu tada numatomi kiti sudetingesni tyrimai,kad issiaiskinti kas yra. Blogiausia, kad dazniausiai yra paveluotai diagnozuojamas plauciu vezys t.y. kai jau buna isplites i kitus organus . O ka reiskia isplitimas i kitus organus, tai yra kai jau veziniu lasteliu yra ne tik plauciuose, bet ir pvz. kepenyse, stubure, perikarde ir tai reiskia, kad joks operacinis gydymas nebus taikomas, nes yra kontraindikuotinas. Liks tik chemoterapinis arba simptominis gydymas. Dar vienas momentas, kad plauciu vezys skiriasi nuo kitu veziu,tuo, kad isgyvenamumas ar gyvenimo prailginamas skaiciuojams menesiais,kiti pvz.prostatos,inkstu, kruties skaiciuojame metais. Kai nustatomas plauciu vezys III-IV stadijos, pacientams yra pasakoma, deja mes negalesim jusu isgydyti, tik pasistengsim pristabdyti liga,kaip mums tai pavyks,priklausys nuo jo funkcines bukles,nuo chenoterapnio gydymo ir t.t. Preliminariai galim pasakyt, kad su gydymu jam liko gyvent nuo 3-9 men. aisku,tai buna kiekvienam skirtingai, individualiai,nes nezinai kaip chemoterapija suveiks. O jeigu yra nustatyta I-II stadija, tada yra taikomas pirma operacinis gydymas, paskui reikalingas chemoterapinis gydymas ir tik tada mes galima sneketi ir pasakyti pacientui,kad mes galvojam apie visiska pasveikima,bet tai galesim pasakyti tik nuo ligos gydymo praejus 5 metams ir nestebint ligos progresavimo,kad jus pasveikot nuo sios ligos.
Aisku rukymas sukelia daug kitu ligu,kurios buvo tame straipsnyje paminetos ir gan placiai, bet vienas dalykas nuo ju taip greit nemirstama, kaip nuo vezio.Su jomis galima kovoti,gyventi,gydytis ir tu busi gyvas su veziu ne.
Palyginimas su kitais veziais dar, kad kiti turi vezinius markerius ir juos atlikus itarti susirgima, plauciu navikai neturiu jokiu markeriu ar tyrimu,kurie nustatytu isanksto si susirgima.
Rekomendacijos :
Jei esi rukantis, tai kiekvienais metais reikia pasidaryti krutines lastos radiologini tyrima.
Kitas patarimas mesti rukyti ta pacia diena, o ne atidelioti kitai dienai.
Jei atsiranda sie simptomai,tai galima itarti plauciu navika
Jei nei sio, nei is to zmogus meta rukyti...
Atsikosejimas krauju irgi pirma mintis gali but navikas.
Jei uzkimsta balsas ir po kiek laiko jis neatsistato.
Ir dar- tas kaubojus kur reklaminiuose klipuose ant arklio jodnedavo ir marlboro reklamavo, mie nuo plauciu vezio....
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 80% [4 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 20% [1 Balsas]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME petka
SVEIKINAME Ramus
SVEIKINAME Vytas