Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
sparnas, reguliatori...
Kur planuojame nerti!!!
Artimiausios keliones
Balionu guminius padus
bijantiems chemijos
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


Axelio foto albumas
Paskutiniai prisijungę
Dlu06:50:30
raimze08:12:39
Vygantas08:53:41
stg4409:55:53
bannyk19:38:46
donis 1 dieną
Korsaras 1 dieną
darka 4 dienas
sigitas1976 4 dienas
arvis 6 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 3
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 51
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Uolų valdovas.
Uolų valdovas.

Prisiminkite didžiausią kada nors matytą gruperį (jūros ešerių šeimos žuvis) ir tada įsivaizduokite 30 jų, besibūriuojančių prie sudužusio laivo. Floridos narai turėjo galimybę būti vienos iš įspūdingiausių Atlanto žuvų sugrįžimo liudininkais.

2006 metų rugsėjį povandeninės medžioklės mėgėjas nardė be akvalango 8 metrų gylyje, maždaug 800 metrų atstumu nuo Floridos koralinių rifų (Florida Keys). Jis nusitaikė savo povandeninį šautuvą į didžiulį gruperį, paspaudė gaiduką ir persmeigė žuvį. Mėgindamas išgelbėti savo gyvybę, gruperis ėmė greitai plaukti šalin. Staiga šautuvo lynas apsivyniojo aplink vyro riešą; medžiotojas neturėjo peilio, kuriuo galėtų nupjauti lyną, todėl žuvis jį nusitempė su savimi. Gruperis bandydamas išsigelbėti nuo medžiotojo nunėrė į siaurą plyšį rife ir į jį įsispraudė, bet medžiotojas dabar buvo pririštas prie gaištančios žuvies ir nebegalėjo grįžti į paviršių įkvėpti oro.

Negyvus žuvį ir medžiotoją policijos narai rado prie rifo; nebuvo sunku atspėti, kas atsitiko. Tai buvo kartu ir nelaimingas atsitikimas, ir nusikaltimas, kadangi žuvis priklausė Floridos valstijoje saugomų galijotinių gruperių rūšiai, įtrauktai į Pasaulinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Gyvūnų rūšių, kurioms gresia išnykimas, sąrašą. Medžiotojas neabejotinai brakonieriavo, o žuvis kovojo dėl savo gyvybės.

Iki 2001 metų galijotiniai gruperiai buvo vadinami „žydžuvėmis“ (jewfish). Daugelis ilgamečių Floridos žvejų ir narų jas taip vadina iki šiol. Reaguodama į raginimus dėl politinio korektiškumo (kai kuriems žmonėms senasis pavadinimas atrodė antisemitiškas), Amerikos žvejybos tarnyba pakeitė šios žuvies pavadinimą ir ji tapo „galijotiniu gruperiu“ (kartą tarnyba jau buvo suteikusi kitą pavadinimą „indėnžuvei“ (squawfish)).

Ši žuvis buvo pirmą kartą pastebėta 1822 metais Brazilijoje. Jos mokslinis pavadinimas yra Epinephelus itajara (pradžioje buvo Serranus (tam tikras gruperio poklasis), tačiau vėliau šis gruperis buvo priskirtas kitam poklasiui – Epinephelus (tai reiškia „dėmėtas“)); „itajara“ Brazilijos indėnų genties tupių – gvaranių kalboje reiškia „uolų valdovas“. Tai iš tikrųjų žuvų valdovas: „mažas“ galijotinis gruperis yra garlaivio ventiliacijos vamzdžio dydžio, o didelis egzempliorius primena „Volkswagen Beetle“. Būdamas tokio įspūdingo dydžio, galijotinis gruperis turi mažai gamtinių priešų, jeigu iš viso jų turi.

Didžiausi Atlanto gruperiai – galijotiniai gruperiai – pasiekia maksimalų 2,5 metrų ilgį ir gali sverti iki 360 kilogramų. Jie gyvena Atlanto vandenyne prie šiaurinės Floridos pakrantės, Karibų jūroje ir Meksikos įlankoje, į Pietus nuo San Paulo Brazilijoje ir vakarinėje Afrikos pakrantėje nuo Senegalo iki Kongo. Jų taip pat yra Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje nuo Kalifornijos iki Peru.

Kol nebuvo taip intensyviai žvejojami ir medžiojami, galijotiniai gruperiai buvo įprasti savo areale ir plaukiodavo 3 – 50 metrų gylyje. Žinoma, kad gruperiai nesunkiai toleruoja sūroką vandenį; praėjusio amžiaus pradžioje jie buvo dažnai matomi Floridos pakrantėje, po žvejybos molais bei tiltais, ir pakrantės vandenyse jų būdavo gausu. Būdami smalsūs ir nieko nebijodami, gruperiai buvo lengvas grobis. Narui nereikėjo didelių sugebėjimų priplaukti prie vienos iš šių didingų žuvų ir įsmeigti plieninį strypą jai į šoną arba galinga povandeninio šaunamojo ginklo kulka ištaškyti jam smegenis. Negyvas gruperis būdavo ištraukiamas į paviršių, išimami jo kaulai ir žuvis parduodama žuvų turguje. Nykstant galijotinių gruperių populiacijai, jų kaina už kilogramą kilo. Dėl ekonominių iniciatyvų, be to, aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje išplitus lengvai prieinamiems povandeniniams elektronikos prietaisams, gruperių medžioklė labai suintensyvėjo, kol ši didžioji žuvis tapo retenybe.

JAV vyriausybė reagavo labai vangiai, tačiau 1990 metais vis dėlto įsikišo į šį reikalą ir gruperiams pagaliau buvo suteikta apsauga; po trejų metų ji pradėta taikyti ir Karibuose. Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio gruperiai buvo retenybė. Tačiau pastaraisiais metais prie kai kurių gilesnių rifų ir nuskendusių laivų bei baržų, sudarančių dirbtinius Floridos rifus, šie gyvūnai pasirodo vis dažniau ir dažniau.

Dažnai gruperį pirmiau galima išgirsti, o tik paskui pamatyti. Galijotiniai gruperiai skleidžia gilius ir žemus kriuksėjimą primenančius garsus – jie taip „kriuksi“, kai jaučia grėsmę arba gina teises į savo teritoriją, raumenimis sutraukdami savo oro pūslę. Išgirdęs šį gilų nuo rifų sklindantį gaudesį, smalsuolis naras tikrai galės pamatyti šmėkštelint didžiulę žuvį, besislepiančią sudužusio laivo viduje arba besispraudžiančią po uolėtu iškyšuliu. Tačiau nedaug kam nusišypso laimė pamatyti visą galijotinį gruperį atvirame vandenyje.

Prieš ketverius metus prie Floridos Juno Beach miestelio esančioje garsioje giluminio nardymo vietoje, vadinamoje „urvu“ arba „skyle sienoje“, pradėti stebėti dideli galijotinių gruperių būriai. Tai yra gana gili vieta – gylis siekia 45 metrus arba dar daugiau; toje vietoje dažnai būna stipri srovė ir prastas matomumas. Vasaros ir rudens mėnesiais nemažas būrys galijotinių gruperių „okupuoja“ urvą ir gretimus rifus. Per vieną nėrimą toje vietoje buvo pastebėti 35 gruperiai, besibūriuojantys gilesniuose vandenyse, šalia rifo sienos. Manoma, kad jie migruoja ketindami poruotis, tačiau iš tikrųjų niekas iki šiol nėra matęs jų poruojantis.

Buvo parengti specialūs planai dėl nardymo toje vietoje, siekiant stebėti jų elgesį, tačiau dėl stiprių uraganų, siautusių per būriavimosi sezoną dvejus metus iš eilės, šių planų nebuvo įmanoma įvykdyti. Vieta yra pernelyg toli nuo kranto, jūra būdavo labai nerami ir nardymo organizatoriai negalėjo nugabenti narų į vietą, be to, audrų metu dauguma netgi entuziastingiausių vietinių narų verčiau saugiai sėdėjo namie, pasislėpę už apsauginių langinių.
2006 metų rudenį, kai oras buvo palankesnis, nardymo organizatoriai jau galėjo nuplukdyti narus į įvairesnes nardymo vietas. Daugelyje skirtingų nardymo vietų, nuo Floridos Jupiterio miestelio iki Florida Keys salų buvo reguliariai pastebima vis daugiau ir daugiau galijotinių gruperių – pradžioje trys, paskui penki, vėliau…
Praėjusį rugsėjį masiniai 40 ir daugiau gruperių susibūrimai būdavo reguliariai matomi keliose Jupiterio nardymo vietose. Daugiausia jų pastebėta dviejose pagrindinėse vietose: prie 20 metrų gylyje gulinčios nuskendusios baržos „MG-111“ ir prie laivo „M/V Zion Train“, kuris per policijos reidą buvo areštuotas dėl narkotikų gabenimo ir specialiai nuskandintas 30 metrų gylyje, įgyvendinant apygardos dirbtinių rifų kūrimo programą. Aš supratau, kad tai yra mano puikiausia galimybė užfiksuoti galijotinių gruperių sugrįžimą.

Kaip ir daugeliu atvejų, kai nardoma prie rytinės Floridos pakrantės, narai beveik visada plaukdavo pasroviui, keliaudami į Šiaurę, nešami Golfo srovės. Narai kuo skubiau sušokdavo į vandenį, sparčiai nusileisdavo į 30 metrų gylį, prie lygaus smėlėto dugno, ir leisdavosi srovės nešami prie laivo „Zion Train“. Matomumas buvo vidutiniškas, siekė 15 metrų, srovė nuo dugno kėlė smėlį, todėl nebuvo labai skaidru – vienu žodžiu, sąlygos nebuvo optimaliai tinkamos fotografuoti, nebent prie fotografuojamo objekto pavyktų priplaukti arti.

„Zion Train“ laivagalis šmėkščiojo vos matomas, pasviręs ant dešiniojo borto ir iškilęs apie 10 metrų nuo dugno. Kai srovė mane prinešė arčiau, galėjau pamatyti mažiausiai 25 galijotinius gruperius, plūduriuojančius maždaug per vidurį tarp vandens paviršiaus ir dugno; jie buvo panašūs į didžiulius dirižablius, apsuptus mirguliuojančių smulkių žuvelių debesų. Man priplaukus dar arčiau, vandenyje pasklido duslus galijotinių gruperių pavojaus signalas. Gruperiai vienas po kito pasitraukė iš būrio ir paliko atvirą vandenį, saugiai pasislėpdami už trūnijančio laivo korpuso.

Tačiau paspruko ne visi. Keletas gruperių plūduriavo vandenyje, apsupti cigarinių rainių būrio, kuriame buvo tiek daug žuvų, kad gruperis buvo vos įžiūrimas. Atrodo, kad cigarinės rainės naudojasi šiais milžinais kaip apsauginiu skydu nuo siautėjančių lydekaičių „eskadrilių“, nors greičiausiai gruperis suėda ne vieną šių smulkių žuvelių.

Keletas pavienių gruperių ilsėjosi ant smėlėto dugno, nuošaly nuo laivo. Jie gulėjo labai ramiai, beveik nejudėdami, ir tiktai asimetriškai vartė akis, reaguodami į įkyrų naro buvimą šalia. Kvėpuojant jų burnos atsiverdavo ir užsiverdavo, tuo pat metu ritmiškai atsiverdavo ir užsiverdavo žiaunos. Kai aš labiau priartėdavau, nukreipdamas plačiakampį savo fotoaparato objektyvą į žuvį, gruperis leisdavo suprasti, kad pažeista jo asmeninė erdvė. Jis truktelėdavo iš vietos, pakildavo nuo smėlio ir keliais savo storos apvalios uodegos mostais paplaukdavo 10 metrų į šalį, o tada vėl įsitaisydavo ant smėlio. Kiti gruperiai elgėsi kitaip. Viena žuvis taip susižavėjo savo atspindžiu fotoaparato dome porte, kad užuot pasišalinusi, priplaukė arčiau, kol jos snukis ir burna bakstelėjo į stiklą.

Per keletą savaičių cigarinių rainių būriai labai išaugo, tačiau galų gale plėšrūnės lydekaitės sumažino išsiplėtusią populiaciją. Toje vietoje gruperiai pabuvojo keletą savaičių, tačiau nė vienas naras nepastebėjo jų poruojantis. Po kelių savaičių gruperių skaičius ėmė mažėti, kol prie laivo „Zion Train“ jų teliko keletas; dešimt gruperių liko gyventi baržoje „MG-111“. Kiti grįžo į savo atsiskyrėliškus urvus laukti rudens, kai vėl suformuos didžiulius būrius ir pasiūlys puikų reginį laimingiems narams.
Arba galbūt ne. Keletas tam tikrų interesų turinčių grupių, tai yra povandeninės medžioklės mėgėjai ir rekreacinės žvejybos entuziastai iš vakarinės Floridos pakrantės, daro spaudimą valstijos valdžios institucijoms, kad šios leistų medžioti ir žvejoti galijotinius gruperius. Jie tvirtina, kad galijotiniai gruperiai yra „lyg tarakonai“ – tą patį argumentą pasitelkdavo japonų lobistai, siekdami, kad būtų atnaujinta komercinė banginių medžioklė. Šios spaudimo grupės norėtų vėl žudyti galijotinius gruperius. Tačiau Floridos valstija taip pat raginama saugoti žuvį, kuri buvo beveik išnykusi jos vandenyse ir dabar, po 16 metų, stebuklingai grįžta. Mes galime tik tikėtis, kad politikai ir toliau tęs savo politiką saugoti šią galingiausią žuvį – „uolų valdovą“.

Šis "gruperiukas" sveria 328 kg. 1997 m. Brazilijos nacionalinis spearfishingo rekordas. Nelabai suprantama kaip tas medžiotojas jį ištraukė.
 Parašė sagelo liepos 11 2008 05:28:13 · 1 Komentarai · 7537 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Drager liepos 12 2008 13:36:10
"Nelabai suprantama kaip tas medžiotojas jį ištraukė."

isijunge emule sisiraskit filmuka "pesca submarina extreema en gabon" vizualiai parodyta kaip "juos" traukia, be jokios pagalbos.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 50% [1 Balsas]
Labai gerai Labai gerai 50% [1 Balsas]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Cozy Divers