Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
sparnas, reguliatori...
Kur planuojame nerti!!!
Artimiausios keliones
Balionu guminius padus
bijantiems chemijos
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka
Leikstekio ez
Leikstekio ez
Robato foto albumas
Paskutiniai prisijungę
arvis01:24:59
Dlu02:00:14
neptun03:22:28
stg4417:10:54
donis 1 dieną
raimze 1 dieną
Vygantas 1 dieną
bannyk 2 dienas
Korsaras 3 dienas
darka 5 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 53
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Neįprastas vagišius - aštuonkojis.
Neįprastas vagišius.

Jeigu nardote jau pakankamai seniai, turbūt yra tekę girdėti neįtikėtinų istorijų apie 4 m ilgio pilkąjį ryklį, grėsmingai sukantį ratus apie vargšą narą, kol jis atlieka dekompresinį sustojimą po nėrimo prie nežinomo nuskendusio laivo (ir panašių).
Mano istorija apie žuvį, tiksliau – apie bestuburį gyvūną – tai istorija apie gigantišką plėšiką su aštuoniomis kojomis, trimis širdimis ir desertinės lėkštės dydžio čiuptuvais.

Tai įvyko pernai, neįprastai gražią vėlyvo rudens dieną Šiaurės vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Švietė saulė, nebuvo nė menkiausio vėjelio, o šalia vandenyno stūksančio kalno Mount Rainier vaizdas stulbino savo grožiu.
Ruošiausi nerti Gig Harbore, Vašingtono valstijoje; kadangi srovė buvo silpna, tikėjausi, kad nardysiu ilgai ir nėrimas bus paprastas. Ketinau fotografuoti ungurius ir milžiniškus Ramiojo vandenyno aštuonkojus, kurių knibždėte knibžda šalia nedidelio uolingo rifo, esančio prie srovės skalaujamo Tacoma Narrows tilto – puikios įvairiausių gyvūnų buveinės.
Mano draugas Teris šįkart nenėrė kartu, o pasiėmęs knygą prigulė paplūdimyje. Jam labiau rūpėjo dešrainiai, keptos bulvytės ir alus, todėl nerti pasikviečiau kitą partnerį.
Erikas yra penkiasdešimtmetis, kilęs iš Šiaurės Vakarų, nardo nuo paauglystės. Jis – stiprus vyras, tylenis, ūkiškas norvegas, iš taupumo naudojantis skrupulingai prižiūrimą, tačiau galima sakyti, antikvarinę nardymo įrangą.

Erikas nebijo šalčio ir visada iki galo iškvėpuoja balione esantį orą. Jis taip elgiasi kiekvieną kartą nerdamas, netgi kai lauke stūgauja vėjas arba kai matomumas toks prastas, kad nepasišvietęs nardymo žibintu, nematai net savo kojų.
Eriką atlydėjo fizikos doktorantė Liza. Nors ji turėjo didelę nardymo patirtį Kalifornijos vandenyse, Šiaurės vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje ketino nerti pirmą kartą.

Apsivilkome sausuosius kostiumus ir nusitempėme įrangą prie vandens. Aš nešiausi savo naująjį brangųjį skaitmeninį „Nikon D-100“ SLR fotoaparatą ir norėjau pasipraktikuoti su juo. Fotoaparato korpusas buvo iš blizgančio aliuminio, prie jo buvo prijungti metro ilgio blyksčių laikikliai su laidais ir dviem blykstėmis – visas šis įrenginys priminė robotą R2-D2 iš „Žvaigždžių karų“.
Ilgai bridę per seklumą pagaliau panėrėme ir sukiojomės apie vieną iš didžiulių akmenų šiauriniame rifo pakraštyje.
Kurį laiką fotografavau raudonas pusžvynes plernes (Hemilepidotus Hemilepidotus) – tada paskutinį kartą mačiau Lizą ir Eriką, kurie mane paliko, tikėdamiesi pamatyti ką nors daugiau negu vienoje vietoje įstrigusią fotografę.

Aš plaukiojau viena, grožėjausi rifu, mirguliuojančiu nuo saulės blyksnių, ir prie rifo plaukiojančiais būriais ešerių bei smulkių žuvelių. Priplaukusi prie pietinio rifo pakraščio, jį apšviečiau savo žibintu – pamačiau į save įsmeigtas mažiausiai 3,5 - 4 metrų ilgio aštuonkojo akis, kurios buvo sidabrinio dolerio dydžio.
Aš įkišau ranką į gyvūno urvą ir paliečiau čiuptuvą (jis buvo didelis lyg arbatos puodelis). Aštuonkojis ištiesė savo čiuptuvą ir juo pakėlė mano ranką, tada nedrąsiai ištiesė antrąjį čiuptuvą ir truktelėjo mano pirštinę, ją pusiau numaudamas.
Aš atvyniojau čiuptuvą nuo savo rankos, svarstydama, kaip padaryti šios milžiniškos pabaisos nuotrauką. Keletą minučių palaukiau, tikėdamasi, kad smalsumo paakintas aštuonkojis pajudės į priekį, tačiau gyvūnas liko vietoje, ir toliau drąsiai stebėdamas mane savo krauju pasruvusia akimi. Kadangi aštuonkojis iš urvo neišlindo, nutariau prisiartinti pati, kad galėčiau jį nufotografuoti.
Fotoaparatą ištiesiau link aštuonkojo urvo krašto, kad blykstės apšviestų gyvūną iš abiejų pusių. Kol nesėkmingai bandžiau „pagauti“ gerą kadrą, aštuonkojis pamažu apvyniojo keletą čiuptuvų aplink blyksčių strypus ir patraukė mano įrangą į urvą. Aš truktelėjau atgal, ir man pavyko išlaisvinti kairįjį blykstės laikiklį.

Kol bandžiau atitraukti savo aparatūrą, kad gyvūnas jos vėl nepasiektų, jis įsigudrino tvirtai sučiupti kitą blykstę ir iki galo ištraukė jos laikiklį.
Nenaudėlis aštuonkojis įlindo pats ir įtraukė mano blykstę į urvo vidų, ir aš nebegalėjau jų pasiekti.
Mums abiem reikėjo šio fotoaparato, todėl tarp mūsų užvirė nuožmus mūšis, kuriame dešimt rankų tampė aparatą pirmyn ir atgal – aštuonios jų priklausė mano priešininkui. Nusikeikiau ir truktelėjau, o tada pasipylė keiksmažodžių lavina. Įsirėmusi į sieną pašėlusiai traukiau savo aparatūrą, keikdama savo ištižimą ir pasiryžusi nuo šiol eiti į sporto salę ir stiprinti savo rankų bei pečių raumenis.
Karas tęsėsi dar apie 10 minučių, ir nė vienas iš mūsų nepasistūmėjo į priekį. Patikrinau savo manometrą – oro buvo likę nedaug.

Aš padvigubinau savo pastangas ir prisiekiau, kad tas prakeiktas aštuonkojis negaus mano naujojo fotoaparato su nuostabiu korpusu. Tarp mūsų buvo lygiosios, tačiau aš teturėjau keletą minučių, ir po to turėjau kilti į viršų.
Supratau, kad turiu vienintelę išeitį – vieną blykstę paaukoti aštuonkojui. Vieną blykstę atjungiau, tačiau ir toliau bandžiau ją traukti į save, kol pasilikti vandenyje nebebuvo saugu. Tuo metu nuo blykstės atitrūko laidas ir ji dingo aštuonkojo guolyje.
Nuplaukiau link paplūdimio ir išlipau į krantą. Nubridau pas Terį. „Nepatikėsi, kas man nutiko“, – išpoškinau aš, prieš save mosikuodama fotoaparatu. Dusdama papasakojau savo istoriją, pertraukiamą juoko priepuolių.

Nors ką tik praradau šimtus dolerių, tačiau negalėjau liautis kvatojusis. Garsiai svarsčiau, ar draudimo kompanija atlygins galvakojo įvykdytos vagystės nuostolius, o gal mano draudimas apsiriboja tiktai dvikojais plėšikais?
Nebuvo jokių Eriko ir Lizos ženklų, todėl mes su Teriu užlipome ant kalvos, kad aš galėčiau pasitikrinti fotoaparatą. Vienintelė žala, išskyrus mano garbę ir piniginę, buvo ta, kad į korpusą, prie angos blykstei įstatyti, pateko šiek tiek vandens. Aparatūrą perskalavome gėlu vandeniu.
Nusivilkau savo nardymo kostiumą. Vis dar kikenau. Juk, galų gale, mane nugalėjo paprasčiausio moliusko giminaitis! Ant kilnojamojo tualeto sienos užlipdžiau tokį skelbimą: „18 metrų atstumu nuo pietinio rifo pakraščio aštuonkojis PAVOGĖ vieną „Sea and Sea YS90“ blykstę su laikikliu. Radus prašome paskambinti…“ Tada nusileidome į paplūdimį ir ant prie pat vandens stovėjusio namelio sienos užklijavome dar vieną skelbimą.

Tik tuomet į krantą grįžo Erikas su Liza ir aš jiems papasakojau, kas nutiko. Erikas pasakė, kad man pakilus į paviršių, jis atplaukė į tą pačią vietą ir pamatė dumblo debesį. Jis įsižiūrėjo atidžiau ir pastebėjo aštuonkojį su blykste ir jos laikikliu. Erikas nesuprato, kad tai mano aparatūros dalys, bet pamanė, kad būtų visai neblogai atimti iš aštuonkojo šį grobį.
Jis čiupo blykstę ir grūmėsi tol, kol jam taip pat baigėsi oras (aš pasijutau kiek geriau, kadangi toks įspūdingas vyras kaip Erikas taip pat nesugebėjo įveikti šio priešininko, kuris neturėjo nė tiek proto, kiek mano katinas).

Tačiau pasiekęs krantą Erikas nutarė grįžti ir atimti blykstę iš aštuonkojo.
Jis ir Liza išnaudojo savo orą ir neturėjo papildomų oro šaltinių. Jis pasisiūlė paimti mano balioną, tačiau aš neketinau jam leisti grįžti į vandenį su balionu, kuriame tebuvo likę 20 barų.
Erikas, paprastai labai drovus, užsispyrė ir nuėjo prie netoliese buvusios povandeninės medžioklės mėgėjų porelės, kuri jau pakavosi savo daiktus.
Jie paskolino jam puspilnį balioną ir povandeninį šautuvą; Erikas nužingsniavo link vandens ir dingo, o mes likome laukti krante.

Po dešimties minučių Erikas pasirodė, vienoje rankoje laikydamas šautuvą, o kitoje – blykstę. „Kas atsitiko? Ar tu sužalojai aštuonkojį?“ – paklausiau aš.
„Ne“, – atsakė jis. – „Aš žeberklu užkabinau blykstę, o tada mes gerokai ją patampėme. Aštuonkojis tikrai narsiai kovojo, tačiau galų gale pavargo ir ją paleido“.
Blykstė buvo šiek tiek subraižyta, tačiau, visa laimė, Erikas ją atėmė iš aštuonkojo dar šiam nespėjus atsukti baterijų skyrelio dangčio.
„Erikai, tu mano didvyris“,– sušukau aš. – „Eime į kavinę, pavaišinsiu tave pietumis ir nupirksiu tiek alaus, kiek sugebėsi išgerti“.

Kitą dieną aš paskambinau į firmą, iš kurios pirkau savo fotoaparatą, ir paklausiau, ką daryti su vandeniu, patekusiu į korpusą man kovojant su aštuonkoju. Paaiškinau jam, kaip užpyliau savo aparatūrą, ir tikėjausi išgirsti skeptišką atsakymą. Vietoje to darbuotojas abejingai atsakė: „A, tai čia vis tie įkyrūs galvakojai. Jūs, matyt, esate iš Ramiojo vandenyno Šiaurės Vakarų pakrantės.“ „O ką, jūs esate girdėjęs, kad tai būtų atsitikę anksčiau?“, – aiktelėjau aš. „Na taip“, – vangiai patvirtino jis. – „Tai kartojasi nuolatos“.

Versta maloniai leidus DIVE – didžiausiam D.Britanijos narų žurnalui.
Vertimas Undinėlės.
 Parašė sagelo spalio 07 2008 11:13:34 · 3 Komentarai · 2059 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Dziadas spalio 08 2008 11:36:56
Straipsnelis super. Kikianau.
Tik pagal logika straipsnelio autore totali dura, nes is jos daikta sugebejo atimti, pasak jos pacios, gyvunas, durnesnis uz jos katina
Trolis spalio 14 2008 18:18:10
Chi chi chi Ir pats machiau kaip visai nedidukas aštunkojis apsivynioja apie reguliatoriu ir kaukę narui , ir tas intuityviai viską nuo savęs nurauna
Axelis spalio 15 2008 14:33:42
Buvau ir as panasu draugeli sutikes turkijoj
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 100% [2 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 0% [Nėra balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
Šandien nėra