Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
sparnas, reguliatori...
Kur planuojame nerti!!!
Artimiausios keliones
Balionu guminius padus
bijantiems chemijos
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


Nardyk meet'as 2008
Paskutiniai prisijungę
Dlu06:26:45
raimze07:48:54
Vygantas08:29:56
stg4409:32:08
bannyk19:15:01
donis 1 dieną
Korsaras 1 dieną
darka 4 dienas
sigitas1976 4 dienas
arvis 6 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 51
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Savadarbis LED prožektorius.
Savadarbis LED prožektorius.

Gali kiti, kodėl aš negaliu? Štai su šia mintimi bent jau man eiti per pasaulį lengviau. Tai tikrai ne pats pigiausias ir paprasčiausias būdas, kadangi „pirkt ir negalvot“ yra nepalyginamai paprasčiau ir pigiau, bet ne visos kainos mūsų gyvenime turi ekvivalentus nacionaline valiuta ar obligacijomis.

Mintis apie tai, kad reikėtų nuosavo prožektoriaus apsėdo pabuvus Glūko dugne. Ar reikia aiškint, kodėl? Manau, kad tie, kas matė mėnulį 20 metrų gylyje, supras mane iš karto. Ilgai galvojau kaip ir nuo ko pradėti. Paprasčiausias variantas, rodės, pirkt galingą prožektorių ir įvilkt jį į hermetišką apdarėlį. Visgi galingi prožektoriai neretai ir kainuoja galingai, o ir šiaip kokia gi nauda iš tokio kūrybinio proceso, kur kūrybos jokios, tik mechaninis beždžioniškas darbas?

Pirmasis rebusas, kurį reikėjo išspręst: sistema – koks tai bus prožektorius. Straipsnio apie Shreko HID‘ą dar nebuvo, tad dėliojausi pliusus ir minusus galvoje:

HID Pliusai/Minusai:
+ Labai ryškiai šviečia, - Ryja daug energijos.
- Dideli akumuliatoriai.
- Vienas šviesos šaltinis.
- Stipriai kaista.
- Sudėtinga valdymo elektronika.
- Šviečia trumpai.

LED Pliusai/Minusai:
+ Ryškiai šviečia / - Kaista.
+ Ryja mažai energijos.
+ Galima panaudoti kelis LED.
+ Valdymo elektronika pigi.
+ Neribotas resursas (Tie LED‘ai matyt anksčiau morališkai pasens, nei perdegs) / -Perkaistant resursas mažėja eksponentiškai.
+ Nebijo smūgių.
+ Šviečia ilgai.

Akivaizdu, apsistojau ties led‘ais. Galima mane būtų apkaltinti šališkumu ir neobjektyvumu (ir tai bus pati tikriausia tiesa), visgi net ir stengdamasis būt maksimaliai objektyviu manau, kad ledai pranašesni būtent tokiose sąlygose, kurioms man reikia prožektoriaus, o sąlygos paprastos: kuo mažesnis, kiek tas įmanoma „neskriaudžiant“ kitų reikalavimų, kuo ilgiau šviečiantis, bei žinoma kuo stipriau šviečiantis. Gal tai ir pasišvietimas degtukais stadione, bet manau, kad degtukai gavosi ne patys prasčiausi.

Kitas rebusas buvo medžiagos ir resursai, kuriuos panaudoti. Kadangi tam tikrais klausimais esu konservatyvus jaunasis pensininkas, plastikus ir gumas iš karto atmečiau, liko rinktis iš medžio ir metalo. Nemanau, kad verta išsiplėsti daug su komentarais, kiekvienam sveiko proto žmogui mano pasirinkimas turėtų būt aiškus nedetalizuojant.

(Paveikslėlyje - V1, taip ir neatsiradusi realiame gyvenime pirma prožektoriaus versija).

Dėliodamas plokštumas galvoje galiausiai radau laiko prisėsti prie kompiuterio ir nusipiešti pastarąsias. Man šis procesas tikra atgaiva (kaip ir preferansas ar nardymas). Piešiau, tada perpiešinėjau, piešiau iš naujo, piešiau kitaip, tryniau, vėl piešiau, o tada spjoviau į šitą užsiėmimą suvokęs jo beprasmiškumą, mat piešiau korpusą neturėdamas nei vieno vidinio komponento geometrijos. Natūralu, kad sekantis logiškas žingsnis turėjo būt komponentu įsigijimas.
Pirmiausiai įsigijau reflektorių. Su didžiausiu nuoširdžiu džiugesiu sėdau ir apsirašiau jį taip, kad tai taptų atsparos tašku ir kertiniu prožektoriaus akmeniu. Toliau sekė led‘ai, valdymo elektronika, akumuliatoriai ir kiti būtini komponentai.

Paminėtina, kad kaip tik panašiu metu pasirodė Shreko straipsnis apie jo prožektorių. Užpuoliau žinoma Shreką savo klausimais, kas jį, man rodos, gal net kiek nugasdino iš pradžių. O ko nenugasdintų: štai vargai, konstravai, galiausiai plušai straipsnį rašydamas, o čia „kažkoks“ niekam negirdėtas, niekur nematytas kaip tardytojas prilipo ir tempia po žodį visas detales. Su laiku Shrekas atlyžo ir davė nemažai naudingų patarimų už ką jam padėkosiu du kart: štai čia ir straipsnio apačioje. Ačiū Shrekai, tikrai įnešei pagreičio maniškio atsiradimui!

Aš mat, kokių kitų povandeninių prožektorių iš esmės nestudijavau prieš apsiimdamas šį daryti, o jis tą darė, tad sužinojau nemažai naudingo, nors ir intuityviai nujausto ir jau pasirinkto. Tuos, kurie galvojo, kad šis straipsnis apie medinį prožektorių – nuvilsiu. Kandidatas korpusui iš pat pradžių buvo D16T diuralis, sriegio žingsnis – 1.75, stiklo storis 6 – 8 mm ir daugelis kitų intymių dalykų, kurių aš čia visų ne iš blogos valios nesuvardinsiu, tiesiog dabar visko taip tiksliai ir nebepamenu.

Viskas po truputį rutuliojosi, galiausiai turėdamas visus vidaus komponentus surinkau juos ir išbandžiau. Sunku žodžiais perteikti tą šiltą jausmą kuris užplūdo vidų ir rankas (jie visgi kaista, tik ne taip stipriai kaip HID‘ai) - trys R2 led‘ai švietė tikrai gerai ir ryškiai. Negana to, davė vieną gerą tašką (hot-spot) iš karto. Liko paskutiniai žingsniai – pagaminti korpusą, jį išbandyti ir viską surinkti.

Didele sėkme laikau tą tekintoją, kurį per trečius asmenis radau. Žmogus turi auksines rankas. Negana to, kad brėžiniai savamokslio konstruktoriaus (kas reikštų, kad anie nors ir neblogi, bet visgi netobuli), tekintojas rankomis pagamino visas dalis. Ne visiems tai kažką sako, bet tie, kas supranta, įvertins: didelė dalis tekintojų pamatę tokias dalis kalba negražiai ir rusiškai keikiasi.

(Paveikslėlyje - V2 kompiuterinė versija).

Antrą kartą šiltas jausmas užplūdo pamačius tai, kas buvo vartoma monitoriuje ilgus mėnesius. Rankos nekaito, bet širdelė mėgavosi kiekvienu kvadratiniu gaminio milimetru. Trumpai pasakyčiau taip: mano lūkesčius viršijo stipriai, nors mane nustebint nėra lengva. Ilgai tą vakarą kaip Napoleonas marširavau po kambarį su prožektoriaus korpusu rankose ir įkyriai rodžiau žmonai tą stebuklą, kurį pats projektavau. Kaip tik apie tai aš pačioje pradžioje buvau pradėjęs, kad ne visos kainos turi ekvivalentą pinigais. Patikėkite, to, ką gavau gavęs korpusą į rankas nenusipirksi už jokius pinigus :)
Vienas smulkus darbelis – anodavimas iki tolesnių darbų. Kad žinotumėte kaip lėtai slinko dienos laukiant skambučio... Skambučio sulaukiau, atsiėmiau gaminį, visą gražutėlį, blizgantį.

Sekantis darbas - „iliuminatoriaus“ konstrukcija. Darbas kaip tik tokiam terliui kaip aš. Silikono nebuvo turbūt tik ant užpakalio, mat dirbau sėdomis. Valandėlė mozojimosi, dienelė džiuvimo ir pagaliau prožektorius rankose. Visgi dar ne viskas, reikia patikrinti, ar pastarasis įtaisas laikys spaudimą. Sutikite, kvaila būtų į pastarąjį sudėti poros šimtų vertą elektroniką ir viską paskandinti. Tą galima padaryti bent keliais būdais. Barokameroje, bet artimiausią tokią sužinojau tik Klaipėdoje. Savadarbėje barokameroje, bet reiks terliotis dėl įrenginio, kurio sėkmės atveju reikės tik vieną kartą. Na ir paprasčiausias dalykas – rasti gilią vietą ir pamerkti ten „kolbą“. Apsistota buvo ties Asveja, kaip aukso viduriu atstumo nuo Vilniaus ir gylio atžvilgiais.

Gilią vietą radau nesunkiai, bet ne be pagalbos (paieškos paprastos: įdėmiai įsistebiliji į batimetrinį žemėlapį, tada bandai tą patį vaizdą pamatyti ant fizinio žemėlapio, galiausiai važiuoji viską detaliai susiplanavęs, čiumpi kirvį, virvę ir kitus rakandus ir pėdini pusantro kilometro iš pradžių iki vieno iškyšulio, tada per įlanką iki dar vieno iškyšulio, nuo kurio tiesiai į pietus apie 45 % visko kelio (tai ta vieta gaunasi beveik per ežero vidurį, tik šiek tiek arčiau to kranto, nuo kurio pradėjai eiti). Pasisekė pirmu bandymu rasti beveik 48 metrus.

Kadangi oficialiai ten giliausiai yra 50,2 metro, rudimentinį parazitinį perfekcionizmą užmušiau „žiemišku pragmatizmu“. Hidrauliniai bandymai dalykas įdomus, bet žiemą stovėt ant plynos Asvejos kiaurai drožiant vėsiam vėjui dalykas gal ir smagus, bet ne kiekvienam. Toliau teko kiek pamosuoti kirviu, kad pasigaminti eketę – dabar teliko pririšti prie patikimos virvės prožektorių su kompiuteriu ir leisti viską gylyn (sumanu tą pasidaryti dar prieš atvažiuojant, rankos netaip sušals ).

Pirmasis bandymas deja baigėsi nesėkme: iškėlus korpusą matėsi lašai ant stiklo. Džiaugtis buvo galima nebent dėl to, kad užteko proto bandyt be elektronikos ir vidurių, kuriuos būčiau neabejotinai sušlapinęs. Visą kelią atgal nepratariau nei žodžio, grįžęs atgal ėmiausi ardymo ir nesėkmės priežasčių paieškų. Kruopštus 2 valandų darbas su špateliu (tai toks juokingas stomatologo arba chemiko „mini kastuvėlis“ su kuriuo anas ką nors gramdo, minko ar krapšto ausį (bent aš krapštydavau, jei mane skaito koks neapsisprendęs stomatologas – šiukštu nedarykit to, o jei negalite susivaldyti, pasistenkite to nedaryti prie pacientų!)). Kad Jūs žinotumėte koks vargas yra nuo matinio stiklo atgremžti prilipusį silikoną!

Antrąjam bandymui panaudojau kiek kitokį silikoną – juodą, skirtą variklio tarpinių klijavimui (prieš tai naudotas buvo tiesiog sanitarinis). Toliau nekantrus važiavimas prie Asvejos naktį (skambai baisiai ir netgi liguistai, bet tada dar temo anksti, o važiavau po darbo ir derinau bandymus su pramogomis: važiavome su bičiuliais mėsgalių kept gamtoj), kai ežero kranto linijų padoriai nesimato. Stebūklas,bet tamsoje vien tik kompaso pagalba sugebėjau rasti tą pačią eketę (azimuto nebuvo kaip fiksuoti, aplinkui tik tamsa ledas ir sniegas). Priėjęs kažkoks dėdė, tik pakraipė galvą ir filosofiškai diagnozavo – „ekstremalai“ (mat šalia eketės dar stovėjo ketaus šašlykinė su degančiomis malkomis ( įvertinkit tą faktą, kad iki kranto „ant tiesiųjų“ kokie 800 metrų...). Tiesa, einant atgal iš per didelės puikybės vistiek nugrybavom į šoną.

Pakartotinis hidraulinis bandymas truko ilgiau. Nepaisant teigiamų rezultatų iš pirmojo žvilgsnio ir kompiuterio priekaištų dėl grubiai pažeistų dekompresinių procedūrų šypsena mano veidą papuošė tik grįžus ir išardžius prožektorių po padidinamuoju stiklu. Dabar jau tiksliai buvo galima patvirtinti prieš tai buvusios nesėkmės priežastį – klijavimo brokas. Gal skambės paikai, bet šiai dienai sakyčiau, kad tai yra sudėtingiausia gamybos proceso dalis. Jei ryšitės daryti kažką panašaus, būtinai būkite labai kruopštūs.

Galiausiai įjungimo mechanizmas, ir pagaliau – veikiantis prožektorius! Daugelio dalykų, surašytų Shreko straipsnyje aš nerašysiu, nes nėra prasmės. Ten viskas surašyta.

Gaila, kad niekas neparašys tokios įžangos apie „povandeninius motociklus“ (kaip Shreko straipsnyje), kadangi maniškį V2 gyvai dirbantį po vandeniu matė visas vienas mano budis. Visgi apie prožektorius aš šiek tiek suprantu ir nors šis nepritaikytas akinti transatlantinių skrydžių pilotams, visgi manau neblogai tinka pasišviesti ten kur tamsiau. „Saulė galėtų šviest naktį – dieną ir taip šviesu.“ Panašiai ir su šiuo: saulėtą dieną 5 metrų gylyje maniškis V2 didelio įspūdžio nepadarys, visgi tą pačią saulėtą dieną įlindus į turbinos šachtą iki tiek, kad išėjimas matosi tik kaip žalsvas kvadratas, šviečia visai patenkinamai. Netikite? Neriame kartu, pamatysite patys!

Epilogas. Akumuliatorių indikacijos, kompaso ir avarinio kamščiatraukio V2 neturi. Yra tik tai, kas mano manymu reikalinga ir svarbu. Akumuliatoriai ličio, tad krauti galima kada patogu, teorinė talpa kuklios 12.5 Ah, tad net ir numirus valdymo elektronikai ir ledams sriaubiant tiek kiek gali pasiimt (kiekvienam po amperą), su pilnais akumais turėtų tempt 4 valandas. Kadangi jokios objektyvios priežasties valdymo elektronikai nelauktai numirti nėra, o oscilografu naudotis nemoku, leidžiu sau tik įžūlias prognozes, kad minimum šviest turėtų 6 valandas, o jei signalas toks, kokį aš jį įsivaizduoju esant, tai realus darbo laikas turėtų būt 8 – 10 valandų. Vėlgi, kadangi prožektoriuje sumontuoti ličio akumuliatoriai, nėra jokio reikalo imt ir bandyt, tiesiog laikas nuo laiko tereikia padžiaut juos nakčiai rozetėje.

Tiek žinių. Pabaigai norėčiau padėkoti visiems už patarimus ir kantrybę. Tėvui už pagalbą, tekintojui už triūsą, g12 už pagalbą elektronikos srityje, Shrekui už kantrybę atsakinėjant į mano klausimus, Ryčiui_A ir Andriui už patarimus ir nuorodas į „lauko hidraulinių bandymų poligoną“, prekybininkams, kurie iš ties nustebę, bet visgi pjovė 55 milimetrų D16T ruošinį , ir galiausiai žmonai, už kantrybę. Jei ko nepaminėjau, blogu neminėkite, tiesiog per užmaršumą taip nutiko. Ačiū.

Skyrius tiems, kas amžinai neturi laiko ir nori tik esmės:
- 3 x R2 cree led‘ai.
- 3 x kontroleriai, kurie atiduoda 1 A (čia taip teigia gamintojas, kaip yra iš tikro nežinau, nes nemoku išsiaiškinti).
- 5 x 18650 Ličio jonų akumuliatoriai (su vidiniais kontroleriais ir apsauga sukeitus poliškumą bei nuo visiško išsikrovimo), po 3,7 V ir 2500 mAh sujungti lygiagrečiai (taip jau gamta surėdyjo, kad ledams įtampa mažai aktuali, svarbesnis – srovės stipris).
- Kroviklio dar neturiu, bet pats paprasčiausias buidžetinis variantas: išprievartauti kokį gamyklinį prie atitinkamų polių prilituojant reikiamus kontaktus ir suvedant juos į kištuką. 5 akumuliatorius neišvengiamai kraus ilgiau, nei 2, bet tai neturėtų būt didelį problema, mat 2A atiduodantis pakrovėjas per naktį savo darbą padarys, o jei bus reikalas pradėt naudot anksčiau, akumuliatoriams tai nebus pavojinga, reikės tik kruopščiai užveržti sandarinimo varžtą.
- Herkoninis jungiklis
- Korpusas – D16T, anoduotas 15 mikronų bespalviu sluoksniu. Nardant nacionaliniuose gėlo vandens kloduose anodavimas nėra būtinas, bet sūriame jūros vandenyje korpusas gali koroduoti. Taip pat anodavimas suteikia mechaninio tvirtumo.
- Stiklas paprastas, 8 mm, negrūdintas.
- Techninis projektas (brėžiniai) ruošti Autodesk Inventor‘iumi (kvalifikacija: gabus savamokslis)
- Betkoks panašumas į kitų gamintojų prožektorius – atsitiktinis (taip gerai pagalvojus, tai orginaliu, gaminant prožektorių, gal ir galima būti, tik kaip po to bus su gaminio panaudojimu ir kitur, nei tik ant podiumo aukštosios mados festivalyje?).
- Prožektorius pagamintas taip, kad jo ardyti nereikėtų arba perfrazuojant, ardyt jį reikėtų tik tada, kai tam yra svarbesnė priežastis, nei smalsumas, mat estetikos mylėtojai viduje esančiom laidų raizgalynėm gali nusivilti, man visgi svarbiau yra tai, kaip jis šviečia.

Kaip atrodo kompiuterinis projektavimas galima pažiūrėti šiame filmuke.

Dar šį tą galima rasti čia.




V2 pagamintas tik vienas, jei bus norinčių, gal atsiras ir daugiau. Yra minčių apie V3, bet mes juk negiriam dienos be vakaro, jei bus duota – atsiras, rezultatais pasidalinsiu.
Visiems susidomėjusiems turiu pasakyti, kad apsiimsiu gaminti ne mažiau 3 vienetų (kad galutinė kaina būtų racionali, nes važiuot dėl vieno ir važiuot dėl trijų kainuoja tiek pat) ir tik po to, kai pageidaujantys kokioj tamsioj oloj išbandys patys ir patvirtins, kad toks šviesos kiekis juos tenkina.

Tiesa, dar vienas dalykas: jausčiausi pagerbtas, jei kuris giluminis naras neriantis giliau nei 47,9 m norėtų pasiimt mano prožektorių ir jį išbandyt. Honoraro už šį darbą mokėt neišgaliu, bet prožektorių šiam narui pagaminčiau su nuolaida, jei tik pastarasis jam patiktų ir pasirodytų reikalingas ir patogus.



Na, ir paskutiniame paveikslėlyje - šioks toks brėžinukas bendram supratimui.

Sėkmės konstruojant!
11.


--------------------------------------------------------------------


Pabaigai, arba V2 vs FaMi PocketLED 40 (abu turi po 3 LED).

Kadangi skelbti straipsnį net nepamačius savadarbio kūrinio tiesiog nepadoru, su 11 greitai randam bendrą kalbą ir susitariam susitikti pas Borusą. Apžiūrėsim kūrinį ir tuo pačiu ... palyginsim V2 su gamykliniu daugmaž panašiu prožektoriumi.
Pirmą kartą paėmus į rankas 11 savadarbį LED prožektorių net nelabai pasakysi, kad jis iš tikro savadarbis. Bendrą vaizdą kiek gadina na „labai jau savadarbė“ rankena, tačiau visa kita – aukštumoj.

Šviesa. Pirmasis etapas – „tamsos bandymas“. Borus operatyviai išsitraukia FaMi PocketLED 40 ir „žiebia“ sienon. Šalia 11 žiebia su savo V2.
Na ir?.. Nieko. Dėl skonio galima ginčytis iki pažaliavimo, tačiau didesnio skirtumo nepamačiau. Bent man V2 šviesa pasirodė kiek malonesnė, prožektorius duoda labai koncentruotą ir ryškų tašką, tačiau ir periferija gerai apšviečiama.
PocketLED 40 irgi labai gerai apšviečia centrą, tik į šonus jo šviesa pereina tolygiai ir nėra tokios aiškios ribos, kaip V2. Išvada – šviečia vienodai stipriai, o spindulio forma – kiekvieno skonio reikalas.
Gabaritas. PocketLED žymiai mažesnis.
Baterijos. V2 baterijoms dar reikia pritaikyti kokį nors kroviklį. Krovimas iš išorės, nieko ardyti nereikia. PocketLED dirba nuo 4-ių AA baterijų, arba atitinkamų akumuliatoriukų. Keičiant arba kraunant reikia atsukti korpusą, nors tai ir labai paprasta.
Na, ir Jos Didenybė Kaina. Abu kainuoja plius/minus apie 750 litų.

Išvados (tikiuosi objektyvios). Pakloję ant bačkos pinigus už FaMi, jau po minutės galite spiginti juo praeiviams į akis.

Su V2 už tuos pačius pinigus gerokai kiek paplušėti. Apsišarvuoti kantrybe, nusodinti bent kelias mobilaus baterijas skambučiams tekintojams, pažystamiems, Shrekui ir 11, visokiems žmogeliams ir žmogeliukams. Pasikaustyti techninėmis žiniomis, viską išnešioti galvoje, perkelti į projektą, rasti komponentus, viską supirkti, užsakyti, suklijuoti, susukti/atsukti. Paskui išbandyti, patikrinti (gerai, jei viskas Ok iš pirmo karto). Ir pagaliau – vualia! Kelias ilgas, sunkus ir painus, tačiau … „ne visos kainos mūsų gyvenime turi ekvivalentus nacionaline valiuta ar obligacijomis“. Mėgstantiems ir galintiems meistrauti to aiškinti nereikia. Ką čia bepridursi – šaunuolis 11, tikras ir nuoširdus RESPECT jam. Geras tas V2 gavosi. Gaila tik, kad toks kelias daugeliui mūsų išties per sudėtingas ar net išvis neįmanomas...

Sagelo.


 Parašė sagelo kovo 23 2009 10:09:56 · 8 Komentarai · 7224 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Shrek kovo 23 2009 12:16:42
Saunuolis 11,turi galva
Andrius kovo 23 2009 16:03:04
Parašysiu kaip Trolis už išradingumą, idėjas ir jų išpildymą (pats čiupinėjau V2 ) rašau 10 su pliusu ir spaudžiu dešinę kaip kolegai inžinieriui. Kita vertus, kad savadarbis prožektorius taptų patrauklus ne tik jo autoriui, jis turėtų kainuoti bent 30 proc. pigiau nei gamyklinis. Už 750-800 lt išeina praktiškai analogiškų techninių parametrų Beaver Plasma arba tas pats FaMi Pocket led 40. Na bet kiekvienam savo
Tegu gyvuoja inžinerinė mintis !
Trolis kovo 23 2009 17:52:44
pazhiuresim ar praeis "duobės" testus nu bent 40 m. Mano vienas kolega , karys konkrečiai praėjo keliais ir alkūnėm tą konstravimo kelią , pimame nėrime žemiau 35 m pasidarė akvariumas O pabaigai pasakysiu , žvėrys , visai sužvėrėjo .... na manau rebreather ...
Trolis kovo 23 2009 18:26:27
Ok sakykim pirmą testą praėjai gyliu... Nu bet neteisybė , kad LiIo akumam nereikia "smart" pakrovėjo, atvirkščiai ..... reikia , daugiau iškrovęs negalėsi pakrauti , arba nugaiš koks akumas vienas ar du iš visos puokštės . Turiu standartinį viena su Li Io akumais , labai patinka , ir turiu NiMh , tas patinka daug mazhiau (čia apie akumus) , Li Io laiko geriau , kraunu kada noriu , ilgėliau pastovėjęs neišsikrauna savaime . Bet pakrovėjas prišpigiuotas elektronikos , o Ni Mh paprastasis .....
Svaigis kovo 23 2009 19:47:45
Malacius Tadas, respect.
tik keleta pastebejimu turiu:
kokia leduku galia neparasei. 3w ? koks ju darbinis liumenu atidavimas? nes ten ka nete raso kad iki 290 lm max output, tai pats supranti,kad ten nerealu. speju kokie 100 liumenu bus. beaveris pvz. 3x50 ledukus teturi.
kokio velnio reikejo terliotis su tuo silikonu a? parodyk man nors vieno gamintojo prozika,kur stiklas silikonu butu hermetinamas? tam yra naudojami arba o ringai, arba stiklo klijai bespalviai, jeigu nera aktualu stiklo isiminejimas daznas.
nesupratau kam tokios storos korpuso sieneles? manau galima gerokai sumazinti matmenis buvo. ir svori. beje,koks proziko svoris gavosi? 3 mm per akis butu tokiam prozui sieneles storis.
skyliu priekyje ir gale korpuse funkcijos nelabai isikirtau. kam jos?
galineje sieneleje nemaciau skyliu rankenos tvirtinimui.visai neprosal jas padryti ten butu. arba ten kazkokia kitokia konstrukcija pas tave.
manau kad yra galimybe gerokai uzturbinti tuos ldukus tavo. pasidomek tokia galimybe.
pakroveja evitoje ar lemonoje nebrangu isigyk ir tiek ziniu. 50 ar pan litu tekainuoja....
daugiau infos gamintojo butu isomu gauti apie tuos ledus.
ir sekmes tau
p.s. tas straipsnis parasyti, vizualizacijas d3 pagaminti manau uzeme daugiau laiko ir energijos nei pacio proziko gamyba...
Ernestas kovo 24 2009 15:02:13
Saunuolis, 11, ziauriai geras straipsnis, o apie filmuka apskritai truksta zodziu. Kad taip kiekvienas gamintojas sugebetu pateikti informacija apie savo gamini (turiu omenyje ne pavienius smulkius gamintojus, megejus ir pan., o versla). Siaip ar taip, man asmeniskai, tai geriausias visu laiku nardyke paskelbtas straipsnis, o filmukas ne tik puikiai parodo gaminio konstrukcija, bet ir siuolaikini gamybos procesa. Man tai buvo be galo idomu. Pagarba visiems tokiems inzinieriams
Trolis kovo 24 2009 15:31:43
Aš lenkiu galvą prieš šitiek darbo ir energijos reikalaujantį dirbinių gamintoją , bet minies , kad standartiniame jau buvo išbandyta krūva klaidų nesikeičia
Svaigis kovo 24 2009 19:46:48
Yra permatomi klijai stiklui tokie. pasidomesiu kaip vadinas. juos ir akvoms naudoja berods, bet ten tikrai jie ne silikono pagrindu. bet manau kad tiktu ir elementarus Bisson dvieju komonentu epoksidiniai klijai. siaip reiketu pvz. Graveroje klausti kokius klijus naudoti stiklui-metalui klijuoti.
2. nu tai visi padorus gamintojai nurodo leduku galia. kiek liumenu skleis nesuzinosi, bet kiek batarkes laikys tai pasiskaiciuoti galima. 200 liumenu nera tikrai ten, pagal tai kaip fa&mi sviete.
3. fa&mi analogas sviete taip pat, bet 800 gramu lengesnis. ar ne daugoka uz ta pacia kaina ?
4.padaryk experimenta- palik ijungta ir paziurek kiek ilgai svies. bus idomu isgirsti.
5. del kainos tai buk ramus, maniskis experimentisnis 6 ledu prozas su nuolaidomis detalems kainavo man kazkas apie 1100 lt jei pamenu gerai. taip kad tau dar grai gavos visai.
6. O del filmuko tai isties fantastika, jausmas kad buciau ziurejes koki bmw naujo modelio kurimo procesa. isties ispudinga...
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 100% [4 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 0% [Nėra balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Cozy Divers