Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
Parduodamas juostini...
VAGYS . (Pavogė, nug...
Narų šachta
reikia kompanijos į ...
Artimiausios keliones
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


Eglė Egipte 2007 04
Paskutiniai prisijungę
Garis00:12:34
sausas05:59:39
bannyk06:49:00
mirka1307:52:48
nierka 1 dieną
donis 3 dienas
stg44 6 dienas
decostop 1 savaitę
Dlu 1 savaitę
Vygantas 1 savaitę
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 273
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Driftas į nežinią.
Driftas į nežinią.

Kaip turi jaustis žmogus, pasimetęs nuo savo dive katerio? Nelabai gerai – sako Etanas Denielsas, savo kailiu patyręs tokį nuotykį.

... Mes kelias valandas bergždžiai taškėme vandenį, tačiau kai saulė pagaliau ėmė krypti link horizonto, ėmiau jaustis nugalėtas. Danguje pasirodė grėsmingi lietaus debesys, o vandenyno paviršius staiga įgavo plieno atspalvį – dar labiau žlugdydamas mūsų viltis.

Dešimt mylių nuo kranto – Filipinų jūroje, plūduriavau su aštuoniais kitais narais, nešamas į nežinią tik pagal vėjo ir srovės užgaidas, bandydamas nekreipti dėmesio į plaukiojančius po manimi ryklius...

O diena prasidėjo įprastai, kaip daugelis dienų tropiniame Palau rojuje – nuostabiai ir ramiai. Vandenys apie pagrindinį miestą Kororu buvo stiklo skaidrumo, tiesiog idealūs patyrinėti intriguojančias Peleliu salos „drop-off“ sieneles. Peleliu (gan garsi savo siaubinga antrojo pasaulinio karo istorija) yra pietiniame Palau archipelago kampe. Kaip tik toje vietoje, kur klaidingai pavadintas Ramusis vandenynas susijungia su Filipinų jūra ir sukuria baisias sroves ir vėjus. Šios srovės dažnai netgi atneša atvirų vandenynų gyventojus arčiau krantų, kur jais gali pasigrožėti ir daiveriai.

Aštuonių narų grupė, kurią vedžiau, persivertė per bortą ir atsidūrė prie Peleliu sienos- nuostabaus grožio, apaugusio minkštais koralais povandeninio skardžio.

Lėtai nešami srovės mes retkarčiais sustodavome pasigrožėti virš rifų, stebėdami būrius žaidžiančių žuvų. Gorgonijos, anemonai ir jūros kempinės kybojo ant vertikalios sienos, o pilkieji rifiniai rykliai tuo metu suko ratus idealiai skaidriame mėlyname vandens fone.

Kol sausumos intervalo metu kiti daiveriai lankėsi Peleliu mūšių vietose, aš pastebėjau, kad vėjas kiek sustiprėjo ir bangų viršūnės pasidengė baltomis keteromis.

Tačiau jūra vis dar atrodė saugi, todėl kai narai gryžo laivan, mes pasukome dar apžiūrėti Peleliu ekspreso.

Nėrimai gali būti įvairūs: geresni ar blogesni, tačiau Ekspresas yra ta vieta, kuri gali išversti iš koto netgi labiausiai gyvenimu persisotinusį narą. Čia galima sutikti didžiuosius kūjagalvius, bangininius ryklius, merlinus ir kitus gigantus tiesiog šalia rifo, nekalbant jau apie būrius kitų rifinių ryklių.

Ši vieta gali nustebinti, kaip joks kitas Žemės kampelis.

Sustojus prie mūsų įėjimo vietos, jau nuo paviršiaus buvo matyti srovė. Tada pravedžiau brifingą, informuodamas narus, kad laikytis kartu yra labai svarbu, kitaip nepataikysim reikiamon vieton virš plato.
Visi mes (išskyrus vieną narą), kaip ir buvo planuota, persivertėm per bortą ir atsidūrėm vandenyje. Vienintelis svečias liko laive, kadangi pageidavo kad jam pakeistume balioną pilnesniu. Kapitonas greitai pakeitė jam balioną, tačiau netgi per tą trumpą laiką srovė mus nunešė gerokai toliau nuo sienos. Galbūt mes dar galėtume ją pasiekti, jeigu stipriai irtis prieš srovę žemyn link rifo. Bent jau mes taip manėme.

Taigi, atsidūrėme svaiginančiai greitoje srovėje (ne mažiau 4 mazgų), iš visų jėgų bandydami panerti žemyn ir pasiekti už 16 metrų esantį rifo kraštą. Bet tai buvo bergždžias darbas.

Jau po 10 sekundžių supratau, kad nieko mes nepasieksim, todėl ėmėme srovėje daryti „driftą‘ – leistis jos nešami. Tiksliau sakant – nulėkėme išilgai skurdaus plato, vartydamiesi srovėje.

Mes nematėme ryklių, tiesiog kiekvienas sau lėkėme povandenine upe. Vos per 10 minučių pralėkėme daugiau nei kilometrą, kai staiga pasirodė plato pabaiga. Žinodamas, kad rifas čia pagilėja ir ties plato kraštu atsiranda stiprios žemyn einančios srovės, pasignalizavau savo narų grupei kilti aukštyn. Visi ėmė sunkiai ir lėtai irtis link paviršiaus. Visi – išskyrus du.

Su siaubu pastebėjau, kad du daiveriai vis leidžiasi žemyn. Šeši daiveriai lėtai bet užtikrintai kilo aukštyn, o du nešami srovės su pagreičiu lėkė toliau link vertikalios plato sienos – bedugnės. Supratau, kad šie du nepaklusnieji per daug susižavėjo gelme, kadangi nereagavo į mano barškinamą balioną ir nesusivokė į kokią pavojingą situaciją pakliuvo.

Palikęs šešis daiverius seklumoje, turėjau leistis gylyn, kad ištraukti šiuos du – tikrai ne pati maloniausia pareiga tokioje srovėje, ir dar darant antrą nėrimą per dieną. Pagaliau 40-tyje metrų man pavyko atkreipti jų dėmesį ir trise ėmėme lėtai kilti viršun.

Laimei, kiti šeši daiveriai liko kartu. Jie aiškiai buvo matyti viršuje, ir pagaliau mes prisijungėme prie jų safety stopui. Mes visi buvome kartu ir aš buvai įsitikinęs, kad po kelių minučių čia pasirodys mūsų kateriukas.

Kol darėme safety stopą, mano plūduras buvo paviršiuje, todėl maniau kad mus jau pastebėjo. Tačiau, kai pagaliau iškilau viršun, čia jokio katerio nebuvo. Kelis kartus apsižiūrėjau aplinkui, kol pagaliau pastebėjau jį – mažiausiai už pusantro kilometro nuo mūsų. Ir tik dabar supratau, kaip toli nuo rifo mes atsidūrėme.
Daiveriai ėmė iškildinėti šalia manęs, ir vis dar buvau įsitikinęs, kad kapitonas pastebės mūsų signalinius plūdurus ir tuoj tuoj paims mus.

Kai vis didėjančios bangos pakeldavo mus ant savo keterų, matėme, kad mūsų laivelis pasuko atgal link dabar tokio tolimo rifo krašto. Ėjo minutės. Srovė vis nešė mus pietvakarių kryptimi, ir laivelis tolumje darėsi vis mažesnis ir mažesnis. Iš laivo nebuvo matyti jokių signalų ir po 20 minučių mūsų grupė ėmė nerimauti.

Laimei, tiek Peleliu, tiek Kokoru kažkas jau ėmėsi gelbėjimo veiksmų. Mūsų kapitonas, gerai pažindamas jūrą, jau nuo pat nėrimo pradžios suprato, kad mums gresia pavojus. Jis nedelsdamas susisiekė u dive šopu ir pranešė apie mūsų dingimą. Nuo nėrimo pradžios nepraėjo nė valanda, tačiau jis jau kabėjo ant radio ryšio.

Oras vis blogėjo, o mes kaip kamščiai plūduriavome ant bangų, taškomi vėjo ir purslų. Kai mūsų laivelis pagaliau išvis dingo už horizonto, supratau kokioje pavojingoje situacijoje atsidūrėme.

Bet staiga, kai eilinė banga pakėlė mus į viršų, pamatėme kitą laivą! Ir dar vieną! Be jokios abejonės jie mūsų ieškojo. Galėjome matyti ne mažiau pustuzinio laivų, tačiau visi jie sukiojosi ties horizonto riba, ir nei vienas nejudėjo link mūsų.

Kiekvienam mūsų ši situacija buvo sunki tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Žmonės plūduriavo nešami srovės, laukė ir vis tikėjosi – kiekvienas paskendęs savo sunkiose mintyse. Oro sąlygos dar labiau pablogėjo, o mus ėmė nešti į vakarus – tolyn į Filipinų jūrą.

Jūra pasidarė nerami, tolumoje nesimatė jokių laivų, visi nutilo. Visiems buvo šalta.
Laivo kapitonas (kaip ir bet kuris dalyvavęs paieškose) bandė suvokti kas gi atsitiko. Netikrumas ir abejonės trukdė susikaupti ir kėlė dar didesnę įtampą ir šiaip jau nelengvoje situacijoje.

Maždaug dar po valandos pažiūrėjau žemyn ir pamačiau po mumis būrelį šmėžuojančių ryklių. Bekraštėse vandenynų platumose ne taip jau daug maisto, todėl bet koks potencialus maistas atvilioja plėšrūnus, kurie atplaukia jo patyrinėti.

Keista, tačiau niekas iš mūsų grupės per daug neišsigando šių šilkinių ryklių. Tiesiog jie kaip maitvanagiai suko ratus aplink mus ir tampė mums nervus. Bet rykliai nepriartėjo arčiau trijų metrų, todėl liko „antroje vietoje“. Mums ir taip buvo dėl ko jaudintis.

Besidairant laivo, stebint ryklius ir bandant nors kiek sušilti, turėjome laiko kalbėtis. Man pakliuvo tikrai gera grupė. Jie laikėsi kartu, klausė mano nurodymų ir turėjo gerą humoro jausmą. Kad išlaikyti dvasią ir nepulti neviltin, mes juokavome ir pasakojome linksmas istorijas, tačiau jau po valandos visi paniuro. Gerą nuotaiką dar galima išlaikyti apie valandą, tačiau po trijų valandų jūroje visi sąmojai pradingo.

Dar po pusvalandžio vienam narui pasirodė, kad jis girdi lėktuvo variklio gaudesį. Netrukus ir mes visi išgirdome tolimą vienmotorio Cesna birbimą. Garsas vis augo ir pagaliau mes jį pamatėme. Niekada iki tol nesu matęs žmonių, taip energingai ir entuziastiškai mojuojančių. Ir staiga, lėktuvėlis ėmė sukti ratus į rytus nuo mūsų, skrisdamas žemai tarp Peleliu ir Angauro salų. Jis ieško mūsų!
Po penkiolikos nepamirštamų minučių lėktuvėlis pagaliau ėmė artėti link mūsų. Pasisukiojęs kelias mylias piečiau jis vėl pasuko šiaurėn, tiesiai link mūsų.

Mes mojavome savo plūdurais, mirksėjome strobais, taškėme vandenį ir šaukėme iš visų jėgų, tačiau ... lėktuvas praskrido mums virš galvų ir nurūko tiesiai, kol galiausiai išvis pradingo. Visi sutriko, kadangi rodės nepastebėti mūsų buvo neįmanoma. Tačiau lėktuvas negryžo, ir mūsų viltys išsigelbėti vėl sudužo.

Bet poto lėktuvas ėmėsi kitos taktikos. Mes vėl pamatėme jį rytuose, rodės jis imasi apžiūrinėti jūrą kitu kampu.

Saulė vis labiau krypo link horizonto, ir mintis praleisti naktį vandenyne darėsi vis baisesnė. Viltys tirpo.

Praėjo dar kelios ilgos ir sunkios tylos minutės, kai vėl išgirdome lėktuvėlį. Ir šį kartą – TAIP!!! Pilotas mus pagaliau pastebėjo ir ėmė sukti ratus mums virš galvų. Mus rado!

Artimiausias laivas prie mūsų buvo didžiulis „laivbordas“. Abu jo mažieji kateriai mūsų paieškoms sudegino visą turimą kurą, todėl mums teko iškarto banguotoje jūroje ropštis į didžiulį 33 metro ilgio laivą. Ko gero, tai buvo pavojingiausia mūsų nuotykio dalis. Vienintelis būdas patekti laivan – per dive platformą laivūgalyje, tačiau ši siūbavo per 2 metrus aukštyn-žemyn dėl didžiulių bangų.
Laivas pasisuko prieš vėją, o kažkas numetė mums virvę laikytis. Tada, kai tik platforma pasinerdavo į vandenį, komanda ištraukdavo po vieną mūsų laivan.

Pusvalandis po saulės nusileidimo ir aš buvau ištrauktas iš vandens – drebantis nuo šalčio ir nuovargio.
Tuoj pat buvo padarytas radio pranešimas, kad visi narai laimingai išgelbėti. Jeigu tik mes būtume išsiskyrę, tai taptų tragedija.

Kadangi tuo momentu buvome kiek sukrėsti, vargiai galėjome suprasti kaip arti mirties mes buvome. Buvo Naujųjų metų išvakarės, mes buvome gyvi ir saugūs, šiek tiek aplamdyti, tačiau – ne jūroje.

Plaukiant namo žiūrėjau į jūrą – tokią milžinišką ir paslaptingą, kuri vos nepareikalavo mūsų gyvybių.

Laikas krečia juokus su mūsų atmintimi, ir dabar žiūrint atgal atrodo, kad mes išbuvome jūroje daug ilgiau, nei iš tiesų. Vėliau sužinojau, kad mus rado kaip adatą šieno kupetoje – tamsioje jūroje nieko nebuvo matyti ir lėktuvas darė savo paskutinį ratą.

Bet galų gale viskas baigėsi gerai – niekas nežuvo, niekas nepatyrė psichologinių problemų. Likimas mums leido žvilgtelėti ir suprasti kokia menka, trapi ir svarbi yra gyvybė.

Po šio incidento nebuvo taip lengva atsigauti ir imti jį naudoti pavyzdžiu mokant studentus. Mūsų gyvybės iškilo iš gilumos ir nedingo neištirtuose jūrų plotuose, tačiau dabar aš nardau po gelmes visai kitaip – jausdamas jas ir gerbdamas.

Versta maloniai leidus DIVE – didžiausiam D.Britanijos narų žurnalui.
 Parašė sagelo rugpjūčio 04 2009 09:38:28 · 4 Komentarai · 1894 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Dalas rugpjūčio 04 2009 14:49:13
Labai idomus ir naudingas ,,rashalas"" ,aciu Sagelo
Trolis rugpjūčio 04 2009 20:51:55
Pagalvokit be support valties i Baltiją lysdami savaitgalį srovė suvalgė nemažai žmonių
krabaz rugpjūčio 05 2009 14:04:53
valtis, kaip valtis, bet, kad buna nei bujaus ir dar solo.
krabaz rugpjūčio 05 2009 14:06:20
postas pries tai ne apie mane ir nezinau apie kuri cia is Jusu, bet is medziotoju (kaimynu) tai yra megstanciu
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 100% [3 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 0% [Nėra balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME adolfas
SVEIKINAME Ignelis
SVEIKINAME Pedroa