Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
Isparduodu iranga
Finito la comedia
OMS BCD parduodama
aisparduotuve :)
Hurgada Kovo 11-18 d.
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2198]
Idomu [750]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


Kestas
Paskutiniai prisijungę
bannyk05:07:05
Giega05:27:08
sausas17:48:52
pliusinis me...21:35:12
donis 1 dieną
darka 1 dieną
zigis 2 dienas
sigitas1976 4 dienas
divergytis 5 dienas
Vygantas 5 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 3
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 925
Neaktyvūs nariai: 259
Naujausias narys: daivamarkenviciute

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Unguriniai (jūriniai) reikalai.
Unguriniai (jūriniai) reikalai.

Visiems narams patinka stebėti murenas, tačiau iš tikro jų yra daug daugiau, nei gali atrodyti. Duglas Seifertas bando ištirti slaptą murenų pasaulį ir išsiaiškinti jų gyvenimo reikalus.

Nuo smulkių likusių po atoslūgio balų iki vrekų, uolų ir koralų, besileidžiančių į bedugnę – visur beveik užtikrintai galima sutikti jūrinį ungurį mureną. Vienintelė sąlyga, kad čia yra koks nors plyšys, įtrūkimas ar kitokia slėptuvė, kur murena gali susirangyti.

Dieną jos esti atsargios ir labiau mėgsta vienumą. Kūnas dažniausiai būna paslėptas kokio nors urvo labirinto vingiuose ir į lauką būna iškištos tik jų galvos.
Didelės nemirksinčios akys spokso į aplinką, o nasrai nenuilstamai ir ritmingai darinėjasi, rodydami daugybę lenktų atgal nuožmių dantų, aštrių kaip skustuvas.

Šis stambus ir ilgas jūrinis gyvūnas su stambiais žandikauliais ir daugybe fantastiškų ir grėsmingai atrodančių dantų jau nuo seno užbūrė žmones. Pirmieji įrašai apie murenas pasiekė mus jau nuo Romos laikų. Sakoma, kad jos būdavo laikomos kaip naminiai gyvūnėliai, ar net garbinamos. Beje, kai kurie istorikai tvirtina (nors ir be įrodymų), kad jos būdavo naudojamas ir kaip mirties bausmės įrankis prasikaltusiems vergams, nusikaltėliams ir kaliniams senovės Romoje.

Tačiau murenos išsižiojusios rodo dantis ne dėl to, kad demonstruotų agresiją. Ne, jos tiesiog taip kvėpuoja. Ungurio žiaunos yra gerokai toliau už nasrų, paslėptos po siaurais plyšiais kūne. Kadangi vanduo turi pereiti per žiaunas, murena efektyviai ryja vandenį burna ir pumpuoja jį per žiaunas.
Murena turi gyvatės kūną, tačiau iš tikro yra žuvis, turi kaulėtą skeletą. Murena priklauso tikrųjų ungurių šeimai anguilliformes, kuri iš viso turi daugiau nei 600 rūšių (keturiuose pobūriuose ir 19-koje šeimų).

Viena tokių šeimų yra muraenidae – mureninių ungurių šeima, turinti apie 200 rūšių 15-koje genčių.
Murenas galima sutikti visuose tropinėse ir vidutinėse jūrose. Jų spalvos ir dydis varijuoja labai įvairiai – nuo mažytės 20 cm ilgio raudonsnukės murenos (monopenchelys acuta) iki gigantiškos murenos ( Gymnothorax javanicus) siekiančios 36 kg svorio.

Yra ir gėlavandenės murenos, sutinkamos pietryčių Azijoje ir Didžiuosiuose ežeruose Amerikoje.
Murenos neturi krūtininių pelekų, užtat turi po ilgą peleką ant nuparos ir pilvo, kurie eina per visą kūną ir susilieja uodegoje. Murenos skeletas irgi gan savotiškas – ji turi kaulinį stuburą (kaip ir žmonės ar gyvatės), tačiau vietoj kietų kaulinių šonkaulių turi lanksčius kremzlinius. Toks anatominis lankstumas leidžia murenai pačiais neįtikinamiausiais būdais išsilenkti ar bet kaip persikreipti. Tarp jūrinių gyvūnų murena praktiškai yra nepralenkiama akrobatė ir lankstumu nusileidžia tik didžiausiam savo priešui ... aštuonkojui.

Murenos neturi žvynų, o storą glotnią odą, padengtą gleivių sluoksniu (kai kurias murenų rūšis jis gali būti ir nuodingas), kuris saugo jas nuo ligų, infekcijų ir parazitų. Gleivės dar tarnauja kaip tepalas, padedantis murenoms prasisprausti pro siaurus plyšius, smėlį ar kokias nors nuolaužas, o smėlyje gyvenančių murenų atveju – ir kaip statybinė medžiaga, sutvirtinanti smėlio dalelytes ir suformuojanti tvirtas tunelių sienas.

Gleivės tarnauja dar ir kaip kūno apsauga, išlaikanti mureną šlapia ir lanksčia tais retais atvejais, kai murena išlenda į sausumą, kad įveiktų kokią nors sausumos kliūtį ir pereitų iš vieno vandens telkinuko į kitą (potvynių – atoslūgių metu).

Na ir pagaliau, gleivių sluoksnis yra nebloga apsauga nuo kitų plėšrūnų, kadangi sučiupti ir išlaikyti slidžią besirangančią mureną yra išties ne taip paprasta (ne veltui sakoma „slidus kaip ungurys“).
Apsauginis gleivių sluoksnis kartu su neįtikėtinai lanksčiu kūnu leidžia murenoms plaukioti labai efektyviu „bangavimo“ būdu. Unguriai plaukia tarsi banguodami į šonus, maža to, plaukti jie gali tiek pirmyn, tiek atgal – kas yra neįmanoma daugeliui jūros žuvų.

Murenų polinkis dienos metu slėptis yra paaiškinamas jų sensorine sistema. Murenos mato prastai, skiria ne spalvas, o tik šviesos intensyvumą. Jos daugiau mato patį judesį, tačiau ne detales. Girdi jos taip pat prastai.

Kadangi jos prastai mato ir girdi, dienos šviesoje kiti plėšrūnai, pvz rykliai įgyja aiškų pranašumą. Štai ir gaunasi, kad geriausia murenų taktika dienos metu – slėptis. Tačiau yra ir viena išimtis – kaspinuotoji murena (Rhinomuraena quaesita) yra hiperaktyvi „dieninė“ medžiotoja, dideliu greičiu iš pasalų puldinėjantį savo grobį. Visos kitos murenos dieną ramiai tupi savo urvuose ir stengiasi be reikalo „nemajačinti“.

Tačiau, vos sutemus murenos tampa aktyvios, ima patruliuoti rifą ir be gailesčio medžioja viską kas tik juda.
Tamsoje prastas murenų matymas nebetenka tokios jau didelės reikšmės, kadangi ir kitos žuvys ir bestuburiai tamsoje vienodai prastai mato. Taigi, murenos tokiu palieka savo slėptuves ir aktyviai imasi „surask ir sunaikink“ misijos, kaišiodamos savo nosis visur ir į viską.
Užtat murenos turi kitų sensorinių privalumų, kurie leidžia murenoms būti vienomis iš sėkmingiausių rifo plėšrūnų. Jos turi sumažintą šoninių linijų sistemą, kuri leidžia jausti bet kokias vibracijas, pulsacijas ar judėjimą murenos aplinkoje. Sistema efektyviai sukuria murenai vos ne 3D paveiksliuką, todėl net ir tamsoje visos žuvys ir bestuburiai murenoms yra savotiškai matomi.
Bet dominuojanti murenos juslė yra itin jautri uoslė. Murenas drąsiai galima pavadinti plaukiojančiomis nosimis. Jų uoslė visada veikia „padidintom apsukom“ ir be perstojo stebi kvapų aplinką – per šnerves murena traukia vandenį atskirais kanalais į uoslės organus, ten kvapų molekulės analizuojamos ir galiausiai vanduo išstumiamas pro angas virš akių. Net ir mažiausias kvapo intensyvumo skirtumas tarp dviejų uoslės organų yra tiksliai įvertinamas ir leidžia murenai stulbinamai tiksliai nustatyti skleidžiamo kvapo buvimo vietą.

Būdama aukščiausio lygio plėšrūne rife, murena valgo viską – krabus, krevetes, lobsterius, žuvis ir aišku, aštuonkojus. Ir kuo stipriau kvepia auka, tuo daugiau šansų kad murena ją suras ir sudoros. Pavyzdžiui, poilsio metu papūgžuvė turi įprotį išskirti daug gleivių ir tarsi kokonu apsupti savo kūną. Tokia gleivių membrana sulaiko papūgžuvės kūno skleidžiamą kvapą, dėl ko murenos jų neaptinka, kuomet šios naktį ilsisi po koralinėm struktūrom.

Murenos ir aštuonkojai yra amžini priešai: jie varžosi dėl tų pačių gyvenamųjų arealų, naudoja tą pačią naktinę medžiojimo strategiją ir medžioja tuos pačius padarus. Todėl atrodo visai natūralu, kad jų varžymasis suduria juos vienas su kitu.

Kol murena yra maža, ji gali lengvai tapti aštuonkojo auka, bet išaugus iki atitinkamo dydžio viskas pasikeičia – murena tampa pačiu pavojingiausiu aštuonkojo priešu.
Nors aštuonkojo „rankos“ su čiuptuvėliais yra labai stiprios, pats jo kūnas yra minkštas ir praktiškai bėjėgis prieš aštrius murenos dantis ir galingus žandikaulius. Raumeningas ir glitus murenos kūnas gali raivytis visom kryptim ir lengvai nugali bet kokius aštuonkojo bandymus už jo užsikabinti ir atsiplėšti. Todėl jeigu vos pajutęs pavojų aštuonkojis iškarto nepasprunka, jam tai mažų mažiausiai gresia vienos arba dviejų kojų praradimu, jeigu ne aplamai gyvybės.

Be to, murenos kovoje kartais naudoja specialią „mazgo“ techniką – įsikabinusios dantimis į auką, kūnu suformuoja kilpą ir prakiša pro ją galvą, ty padaro normalų mazgą, kuris dar stipriau varžo aukos judesius ir duoda atsparos tašką murenai draskant dantimis auką. Nors jos dantys ir taip aštrūs kaip skustuvai, kai kurios murenų rūšys turi dar ir papildomus „pseudo“ dantų komplektus burnos skliaute (matyt, panašiai kaip mūsų lydekos), kurių pagalba gali dar stipriau laikyti ir traiškyti savo aukas.

Tačiau viena nuostabi murenos savybė buvo tik palyginti nesenai atrasta. Pasirodo, giliai gerklėje jos turi dar vieną plėšrių žabtų komplektą. „Murena murena, na ir kam tau antras nasrų komplektas? – Kad galėčiau tave lengviau suėsti, mano brangusis... che che... „.

Murenų galva ir kūnas yra siauri, todėl ji negali naudoti „įsiurbimo“ technikos, kaip kad kitos žuvys. Murena gali sučiupti grobį, tačiau jeigu šis yra pernelyg didelis, kad jį iškarto nuryti, jis blokuoja murenai gerklę ir ši paprasčiausiai negali kvėpuoti. Kitos žuvys su didžiulėmis burnos ertmėmis tiesiog įsiurbia savo grobį kartu su dideliu vandens kiekiu – grobis keliauja skrandin, o vanduo išstumiamas per žiaunas. Murna negali taip daryti, kadangi jos burna siaura, grobis ir taip vos ten telpa, ir ji neturi įprastų didelių žiaunų dangtelių, pro kuriuos galėtų išeiti perteklinis vanduo.

Todėl murena ir turi antrą komplektą nasrų, kurie padeda pasiūsti grobį iš burnos tiesiai į stemplę. Ir vadinasi antrieji nasrai labai gudriai – faringeliniai. Kitos kaulinės žuvys irgi turi faringelinius nasrus, kurie padeda nuryti, tačiau tai dažniausiai būna tik arba plokštelės, arba nedideli dantys. Murenos gi turi „normalius“ antrus nasrus, kurie turi savo raumenis ir aštrius lenktus dantis. Antrieji nasrai gali netgi šiek tiek pasiduoti priekin, ir suspaudę grobį toliau grūsti jį stemplėn.
Tokia dvigubų nasrų sistema kiek primena monstrą iš filmo „Svetimi“, tačiau veikia nepriekaištingai – nepaisant savo siauros kūno formos, murena gali suėsti pačių įvairiausių formų ir dydžių padarus. Murena gali sučiupti ir didelį grobį kurio ji negali sukramtyti, tačiau jeigu tik jį bus įmanoma prastumti per antruosius nasrus – „klientas bus sėkmingai sutvarkytas“.

Paprastai murenos gyvena pavieniui, atsiskyrusios ir gali gan agresyviai reaguoti į įsibrovėlius savo teritorijoje. Tačiau kai kurių rūšių individai (kai kuriose vietose) gali ir visai ramiai toleruoti savo rūšies giminaičius ir po kelis tūnoti taip geidžiamuose dugno plyšiuose.
Tolimose rytų Ramiojo vandenyno Malpelo salose galima rasti unikalių taškuotųjų murenų ( Gymnothorax dovii) susikaupimų – konglomeratų. Murenos gyvena tarsi gyvas kamuolys, kartais netgi srovėje besiritantis uolėtu jųros dugnu.

Nors yra žinomi atvejai, kai murenos užpuldavo žmones ir jiems įkasdavo, dauguma jų rūšių bėga nuo žmonių ir vengia kontakto. Daugeliu atvejų murenos būdavo išprovokuojamos įkasti – arba dėl tiesioginio jų erzinimo, arba dėl nevykusių bandymų jas maitinti.

Vienintelė išimtis – juodaskruostė murena (Gymnothorax breedeni) Maldyvuose. Ši murena pati gali staiga pulti iš savo slėptuvės nieko nenutuokiantį narą ir jam įkasti. Ši rūšis yra vienintelė tikrai agresyvi. Visos kitos yra draugiškos – mėgaukitės jų draugija, tik aišku, nepamirškite murenų dantų aštrumo ir ... antrojo nasrų komplekto.

Versta maloniai leidus DIVE – didžiausiam D. Britanijos narų žurnalui.

 Parašė sagelo spalio 07 2010 11:35:02 · 6 Komentarai · 3902 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Aquaholic spalio 07 2010 16:51:45
Geras straipsnis.DEKUI.
Dalas spalio 07 2010 17:22:20
Ir idomus ir geras Aciu Sagelo .
darka spalio 07 2010 20:54:33
Straispnis tikrai geras, daugiau tokių pž
sagelo spalio 08 2010 06:20:28
jo jo, geras. reiks dar kartą išversti
Dalas spalio 08 2010 06:52:01
O ka, pabandyk dar karta , gal gausis dvigubai geresnis ir idomesnis
FotoSkrydis sausio 11 2011 14:36:37
Esu pagaves meskere kokias 5 murenas. Ismeciau atgal i ujura nupjoves kabliukus. Idomu jos valgomos? T.y. ar vietiniai jas valgo?
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 100% [3 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 0% [Nėra balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Demon
SVEIKINAME Laimonas
SVEIKINAME Simas