Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
sparnas, reguliatori...
Kur planuojame nerti!!!
Artimiausios keliones
Balionu guminius padus
bijantiems chemijos
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


Nardyk+VRAAD=Balsio ež. valymo akcija
Paskutiniai prisijungę
raimze04:24:16
Dlu05:09:53
stg4410:41:25
arvis16:39:27
neptun18:36:56
donis 1 dieną
Vygantas 2 dienas
bannyk 2 dienas
Korsaras 3 dienas
darka 6 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 5
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 53
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Jūrų leopardo karalystėje.
Jūrų leopardo karalystėje.



Hydrurga leptonyx – štai taip švelniai skamba lotyniškas jūrų leopardo pavadinimas. Nepaisant to, šis ruonis Antarktidoje yra vienas iš agresyviausių aukščiausio lygio plėšrūnų, kurio vienintelis priešas – orka.

Jūros leopardas yra pagarsėjęs savo vos ne prievarta brukamu smalsumu ir turi prastą elgesio su žmonėmis reputaciją. Su žmonėmis jie elgiasi agresyviai, nevengia smūgiuoti ir kandžiotis. Yra žinoma nemažai atvejų, kuomet šie ruoniai griebdavo dantimis narams už blauzdų ar net prakąsdavo pripučiamų valčių bortus (prisiminkite – veiksmas vyksta lediniuose Antarktidos vandenyse!). Tragiškiausias atvejis įvyko 2003 metais, kuomet jūros leopardas paskandino narę Kirsty Braun.

(Apie šį atvejį jau kiek anksčiau buvo rašyta straipsnyje Pavojingiausi darbai ).

Nenarai tikriausiai iškarto paklaustų, kokio velnio reikia būti vandenyje su tokiu padaru (ir ypač esant ne narve), tačiau tie narai, kurie nors kartą gyvenime nardė su rykliais, mane supras. Nardymas su dideliu ir stipriu plėšrūnu jo gimtoje aplinkoje suteikia labai stiprių įspūdžių ir tikrą malonumą.

Leopardiniai ruoniai paprastai būna nuo 2,5 iki 4 metrų ilgio ir sveria apie 500 kg. Nasrai laisvai išsižioja iki 160 laipsnių kampu, todėl be vargo sugriebia ir pakankamai didelį grobį. Mes tikriausiai niekada nepasiryžtume panardyti su tokiu plėšrūnu, tačiau ... NEC Dive show yra ta vieta, kur mes kasmet ieškome kur būtų galima panardyti per atostogas. Taip ir buvo atrastas „Waterproof expeditions“ kromelis, kuriame mes nusipirkome savo dive safarį Antarktidoje.

Jie aprūpino mus tikslia ir svarbia informacija apie nardymą, įrangą, rūbus ir kitus dalykus, kurių mums prireiks.
Iki išvykimo likus penkiems mėnesiams, mes stengėmės pasitreniruoti ir atlikti kuo daugiau „šaltų“ panėrimų, tačiau netgi žiemos sąlygomis mums sunkiai sekėsi rasti vandenį, šaltesnį nei 5C.

Taigi, ilgai lauktoji diena atėjo – kovo 19 mes išskridome iš Londono į Buenos Aires (viso labo 15 val. skrydžio), tada į Tierra del Fuego, tada į Ushuaia – patį pietinį pasaulio miestą, kuris pasitiko mus storais žemais debesimis. Ryte nubudę pamatėme sniegu padengtas kalnų viršūnes ir nespėję nė dorai pailsėti, 4 val popiet jau lipome į mūsų ekspedicinį laivą – 2000 tonų talpos „Michail Micheev“. Tai rusiškas kažkada buvęs mokslinis tyrimų laivas, kuris nors ir ne kruizinis, viduje pasirodė beesąs komfortiškas ir aiškiai įrengtas pagal paskirtį.

Įgulą sudarė 18 rusų jūreivių plius aptarnaujantis europiečių personalas. Viso šiai avantiūrai pasirašė 39 keleiviai, iš kurių 16 buvo įvairių tautybių daiveriai.

Saulei leidžiantis mes išplaukėme iš Beagle Channel ir grožėjomės puikiais gamtos vaizdais. Po pusiaunakčio laivas pasuko tiesiai į pietus.

Atvira jūra pasitiko mus šėlstančia 6 balų stiprumo audra, tačiau tai dar buvo ne pats baisiausias dalykas. Rodos ir taip iš koto verčianti audra po kiek laiko perėjo į dar sunkesnį 9 balų štormą, kurį pergyventi tokiame palyginti nedideliame laivelyje buvo išties nemaža gyvenimo patirtis. Pietų vandenynas pasirodė visa savo jėga ir reputacija, todėl atėjus laikui norinčių vakarieniauti skaičius dramatiškai sumažėjo, kadangi beveik visi draugiškai vėmė tampomi jūros ligos.

Tai buvo paskutinė dive kelionė prieš prasidedant žiemai, todėl oras palaipsniui blogėjo. Plaukti teko dvi dienas ir tris naktis, kol galiausiai pasiekėme Pietų Šetlando salas (South Shetland) netoli Antarktikos pusiasalio ir galėjome tikėtis rasti šiokį tokį prieglobstį.

Pirmoji žemė po mūsų kojomis buvo Aitcho sala (pervardinta iš sauso „British Hydrogaphic office“), tačiau oras ir čia buvo ne ką geresnis – išlipome siaučiant pūgai ir siaubingam vėjui. Paplūdimys buvo tuščias, o balti banginio griaučiai rodės dar labiau pabrėžė vietos nykumą. Net pingvinai atrodė stovi sušalę į ragą.

Kol mes buvome krante, audra laivą kartu su visu inkaru nuvilko per kilometrą.

Laivas turėjo kelis zodiakus (dideles motorines pripučiamas valtis), iš kurių du buvo skirti narams ir turėjo gerus neslystančius aliumininius denius. Tai buvo ne RIBai, o tikros pripučiamos valtys.

Balionai buvo 12 litrų su Y formos kranais dviems neužšalantiems reguliatoriams: pagrindiniam ir atsarginiam. Kairysis reguliatorius turi BCD maitinimo žarną ir manometrą, dešinysis – sauso kostiumo žarną. Free flow atvejui bet kuris jų gali būti užsuktas.

Iš jūsų tikimasi, kad jūs susitvarkysite su savo paties įranga ir prižiūrėsite savo budį. Taigi, nesitikėkite kad kas nors jumis rūpinsis. Nesirūpins.

Mūsų balionai, BCD, svorių diržai ir reguliatoriai keturias nardymo dienas praleido zodiakuose, dažnai pernakt palaidoti po storu sniego sluoksniu.

Visa kita įranga buvo laikoma šildomame konteineryje, todėl pirmiausia kajutėse apsirengėme pakostiumius, ant viršaus neperpučiamas striukes, batus, kepures, tada nubėgom konteinerin toliau rengtis.

Sistema yra kruopščiai apgalvota ir gerai veikia. Zodiakus su kranu nuleidžia vandenin, o mes sulipam į juos nuo rampos. Galutinai užsidedam įrangą atplaukę su zodiaku vieton. Beje, dėtis įrangą yra pakankamai sudėtinga, nes taip storai prisirengus judėti nelengva, o ir sausos pirštinės miklumo neprideda.

Dive gidai čia dirba britų stiliumi – jie vairuoja valtį, pasako kur reikia šokti vandenin ir ko ten galima tikėtis, tačiau – neneria kartu. Visi nėrimai yra apriboti iki maksimum 20 metrų gylio ir maksimum 45 minučių trukmės. Dekompresiniams incidentams čia ne vieta.

Vandens temperatūra yra apie 0C, todėl sausų kostiumų ir pakostiumių kokybė ir efektyvumas yra pirmaeilės svarbos dalykas.

Mūsų pirmas nėrimas buvo prie Deception salos. Tiksliau sakant – nuo salos, kadangi pirmasis bandomasis nėrimas turėjo būti atliktas nuo kranto, šalia apleistos banginių medžiotojų stoties. Mūsų gidas Jonas Sundquist (aka Jonas Barbaras) paaiškino, kad imti po vandeniu kameras nėra prasmės, kadangi čia nieko įdomaus pamatyti neteks. Tuo tarpu aplink mus šmirinėjo pulkai gentoo rūšies pingvinų! Tačiau negaliu kaltinti Jono ir suprantu kodėl jis nenorėjo, kad mes jau pirmojo nėrimo metu apsikarstytume kameromis.

Kitas dive gidas buvo Jonas Thormar (aka Jonas Vikingas). Gidų pravardės byloja pačios už save. Taigi, mūsų zodiake greitai įsitvirtino stipri komandinė dvasia, o kažkokia dainuška, tipo „Jo-ho, jo-ho, man patinka pirato gyvenimas...“ netrukus tapo mūsų himnu.

Kitą rytą pajudėjome į Wilhelminos užutekį antrajam nėrimui. Tikslas – banginių medžioklės laivo „Gouvernoren“ vrekas. Laive kilo gaisras, po ko jis buvo išmestas į krantą, kol galiausiai 1916 metais paskendo.

Vreko priekis iškilęs virš vandens, tuo tarpu laivagalis guli 20 m gylyje. Tai buvo pirmas nėrimas iš zodiako. Ir nors iki vreko teko gana ilgai plaukti valtimi, nuobodžiauti neteko, kadangi grožėjomės puikiausiais ledynų vaizdais.

Vrekas buvo gražus, tačiau patekti vidun nebuvo galima. Ant dugno mėtėsi išbarstyti banginių kaulai – liūdnas mūsų praeities priminimas.

Po pietų nėrėme prie ledkalnio netoli Cuverville salos. Norint rasti „teisingą“ ledkalnį reikia turėti šiokios tokios patirties, kadangi jie turi bjaurią savybę be jokio perspėjimo imti ir apsiversti aukštyn kojom. Dėl to patys geriausi „bergai“ yra tie, kurie vienu galu remiasi į dugną.

Niurktelėję į 20 metrų visa grupe patraukėme išilgai ledkalnio. Po kiek laiko sutikome kitą daiverių grupę iš kito mūsų zodiako. Jie plaukė iš kitos ledkalnio pusės.
Po vandeniu ledkalniai atrodo pritrenkiančiai – jų nuostabiai baltas nelygus paviršius labai gražiai kontrastuoja su mėlyna gelmės spalva.

Kai su savo bude Jolanda priartėjome prie valčių, tarp mūsų buvo apie dešimt metrų. Jolanda filmavo, tuo tarpu aš fotografavau. Pakėliau akis viršun ir staiga pamačiau didelį jūros leopardą, galbūt kokių 4 m ilgio.

Štai taip netikėtai susidurti (santykinai vienam) su aukščiausio lygio plėšrūnu yra tikras iššūkis. Man pasisekė panardyti su daugeliu ryklių rūšių, tačiau šis ruonis yra visai kas kita – tai akivaizdžiai protingas žinduolis, neįtikėtinai judrus ir lankstus. Ruonis priplaukdavo vis arčiau ir tyrinėjo mus iš visų pusių – žemyn galva iš višaus, iš apačios... Ir visą tą laiką jis nė akimirkai nesustojo, nuolat sukosi, vertėsi, žiūrinėjo, tyrė ir šaudė akimis.

Mes buvome ruonio medžioklės plotuose, ir nors jam tekdavo retkarčiais išnerti paviršiun įkvėpti oro, ruonis išbuvo su mumis geras 15 minučių, tada nuplaukė „tyrinėti“ kitų narų. Susitikimas išėjo išties jaudinantis, tačiau kiek nervingas, kadangi mes su ruoniu nieko negalėjome padaryti, o tik tikėtis, kad jis bus geros nuotaikos.

Jonas mums vėliau pasakė, kad tokią privilegiją (panardyti su jūros leopardu) turėjo vos koks 1000 žmonių. Beje, Jonas nė kiek nesijaudino, kadangi ruonis ... nepabandė prakąsti zodiako borto!

Kiekvieną kelionės dieną mus supo statūs padengti sniegu kalnai, nuo kurių retkarčiais tiesiai jūron krisdavo didžiuliai ledo luitai.
Oras kartais būdavo toks ramus, kad po vandeniu saulės apšviesti ledkalniai atrodydavo tiesiog fantastiškai. Kartais pakildavo toks vėjas, kad mūsų „Michailą“ blaškydavo kaip skiedrą.

Rytais visas laivo denis būdavo padengtas sniego ir ledo sluoksniu. Retkarčiais tolumoje pastebėdavome banginius, kuomet jie pliaukšteldavo savo uodega.
Plaukiant laivą nuolat lydėdavo būrys paukščių, mieguisti ruoniai plūduriavo ant lyčių, o tylą pertraukdavo nebent griūvančio žemyn į vandenį atskilusio ledo luito garsas.

Keleiviams buvo pasiūlyta praplėsti akiratį – buvo galima paklausyti biologijos ir geologijos paskaitų, pasižiūrėti visokių filmų Antarktidos temomis ir tt. Beje, daiveriai kažkaip greitai nuo viso to nusiplovė ir aktyviai įsijungė į socialinį laivo baro gyvenimą.

Mūsų ketvirtasis nėrimas nuvo netoli nuo Port Lockroy. Saulė pasislėpė, tačiau vaizdas aplink nuo to tapo dar gražesnis. Gavę į budžius narą pravarde Mančesterio Džonas, nusileidome į 20 m. išilgai šlaito dugno. Vos nusileidus prieš akis išvydome debesį smulkaus smėlio, palengva besileidžiančio žemyn. Jau norėjau apkaltinti „nezgrabailas“ daiverius, plaukiančius šlaito priekyje, kai staiga pamačiau tikrąjį vandens drumstėją – mūsų antrąjį jūrų leopardą.

Šis ruonis, netgi susidūręs su 14-ka ar daugiau diverių nepasimetė. Maža to, jis elgėsi gan įžūliai tarsi norėdamas parodyti kas čia bosas. Ruonis priplaukė visai arti ir ėmė kaip gyvatė snukiu smūgiuoti vieną daiverį.

Ruonis iškilo paviršiun, o po to pasileido tiesiai į mus, vikriai nardydamas tarp ledo gabalų. Tuo momentu mes visi daugmaž susiglaudėm nugaromis, sudarydami žiedinę gynybą. Kažkuriuo momentu su nuostaba atradau, kad reikalui prispyrus galiu praktiškai be didesnių pastangų plaukti nugara į priekį!

Ruonis nesiliovė mūsų persekioti ir baigė savo pasirodymą tik tada, kai paskutinis daiveris atsidūrė valtyje. Išties nėrimas gavosi nepamirštamas. Toks didelis ir agresyvus gyvūnas labai greitai pakelia adrenalino lygį iki virimo taško.

Po šio nėrimo mūsų laivas pasuko į siaurą Lemairo sąsiaurį, vinguriuojantį tarp aukštų kalnų ir ledynų. Tolumoje pasirodė orkos ir kartu su kitais banginiais laviruodamos tarp lyčių aplenkė mūsų laivą.

Tarp Argentinos salų yra ukrainiečių Vernadskio stotis, kurion ir atplaukėm. Mes nardėme netoliese prie sienos, kur mačiau 35 spindulių jūros žvaigždę ir gražius oranžinius anemonus su neįprastai geltonais rudadumbliais. Išlipę krantan, nuėjome apžiūrėti paliktą likimo valiai seną tyrimų stotį. Gyvenimas joje (ypač žiemą) turėjo būti labai primityvus ir sunkus.

Oras ėmė gesti, ir tai reiškė, kad mūsų popietinis nėrimas bus jau paskutinis. Sustreikavo vieno zodiako variklis ir visą pusvalandį teko laukti valtyje, kol jį sutvarkys. Galiausiai išplaukėme prie už kelių kilometrų esančio ledkalnio šalia Pleneau/Booth salų. Vėjas vėl labai sustiprėjo.

Iš valties pastebėjome dar vieną jūrų leopardą, tačiau šis nusprendė palikti mus ramybėje. Nėrimas gavosi labai šaltas, kadangi ir taip jau daug laiko praleidome lauke. Nepaisant to, ledyno vaizdai buvo nuostabūs ir truputį pašalti vertėjo. Kelionė atgalios į laivą buvo labai sunki. Stiprus minusinės temperatūros vėjas ir nuo zodiako tykštantys purslai rodės sustingdys mus negyvai. Visi labai sušalo.

Tą naktį rusai ant galinio denio surengė barbekiu, kuris netruko peraugti į normalų vakarėlį su šokiais. Išties, keista vieta šokti – 550 mylių iki Horno iškyšulio, arba 8750 mylių nuo namų.

Kelionė atgalios nebuvo tokia rūsti, kaip priekin, ir mums netgi pavyko tolumoje pamatyti Horno iškyšulį.

Taigi, kelionė į Antarktiką gavosi tikrai nepamirštama ir nuostabi, ir ypač dėl dviejų susitikimų su jūros leopardais.

Antarktika nėra pigi vieta nardymui. Nepaisant to, egzistuoja keli dive operatoriai, organizuojantys tokio tipo keliones. Štai keletas jų:
Aqua-Firma www.aqua-firma.co.uk
Divequest www.divequest.co.uk
Dive Worldwide www.diveworldwide.com

Versta maloniai leidus DIVE – didžiausiam D. Britanijos narų žurnalui.
 Parašė sagelo spalio 09 2011 17:08:44 · 0 Komentarai · 3346 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 100% [4 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 0% [Nėra balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Gagosha
SVEIKINAME IndreLGM
SVEIKINAME Pliusas