Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
sparnas, reguliatori...
Kur planuojame nerti!!!
Artimiausios keliones
Balionu guminius padus
bijantiems chemijos
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2199]
Idomu [751]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


Delfinariumas
Paskutiniai prisijungę
arvis01:30:37
Dlu02:05:52
neptun03:28:06
stg4417:16:32
donis 1 dieną
raimze 1 dieną
Vygantas 1 dieną
bannyk 2 dienas
Korsaras 3 dienas
darka 5 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 934
Neaktyvūs nariai: 53
Naujausias narys: keliauninkemilda

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Kvėpuoti kaip žuvis.

Kvėpuoti kaip žuvis.

Amžina žmogaus svajonė – plaukioti laisvai kaip žuvis ir panerti į didelį gylį. Ką gi, netrukus ši svajonė gali virsti tikrove. Kvėpuodami deguonimi tiesiogiai iš skysčio ir naudodami dirbtines žiaunas, galėsime panerti į iki šiol nepasiekiamą gylį nerizikuodami susirgti kesonine liga.

Žmonės išmoko skraidyti kaip paukščiai, laipioti kaip beždžionės ir įsirausti giliai žemėn kaip kurmiai. Liko įveikti paskutinę kliūtį - plaukioti kaip žuvims dideliame gylyje. Jeigu pavyks, tuomet drąsūs nuotykių ieškotojai, o tokių niekuomet netrūko, turės galimybę nugalėti dar vieną biologinį apribojimą ir tirti gyvybę tose vandenynų gelmėse ir dugne, kur nėra buvęs nė vienas lengvu naro kostiumu vilkintis žmogus.

Ši vizija remiasi idėja, kad naras kvėpuos deguonimi per skystį, o anglies dvideginis iš kraujo bus pašalinamas dirbtinėmis žiaunomis, per kurias iškvėpimo produktai pateks atgal į vandenį. Tokį principą sukūrė į pensiją išėjęs širdies ir plaučių chirurgas Arnoldas Lande, gyvenantis Sent Polo mieste Minesotoje. Jis pretenduoja į šio išradimo Amerikos patentą, o patį išradimą ketina įgyvendinti per keletą metų. Jeigu jam pavyks, įvyks nardymo įrangos technologijos revoliucija.

Įsivaizduokime, kaip viskas vyksta. Ant laivo denio naras ruošiasi nerti. Gydytojas įsmeigia adatą į stambią veną naro šlaunies viršutinėje dalyje ir norėdamas įsitikinti, kad adata yra tinkamoje padėtyje, prieš įkišdamas į veną 15 centimetrų ilgio kateterį traukia į švirkštą kraujo.

Kateterio žarnelė prijungiama prie dirbtinių žiaunų naro kuprinėje. Aukštėliau šlaunyje į veną įkišamas dar vienas kateteris, jis irgi pajungiama prie žiaunų. Dabar naro kraujas prateka pro žiaunas, šios pašalina anglies dioksidą, o išvalytas kraujas grąžinamas į veną. Naras užsideda ant nosies ir burnos kaukę, pajunta orą iš deguonies tiekimo sistemos ir šoka per bortą. Atsidūrę vandenyje, naras prijungia kuprinę prie torpedos su deguonies rezervuaru ir baterijomis, tiekiančiomis energiją žiaunoms ir kitai įrangai. Torpedą varo sraigtas.

Vaistai sumažina trachėjos jautrumą.
Naras su torpeda dingsta po vandeniu. Panėrus į 10 metrų gylį, kuriame slėgis siekia dvi atmosferas, oras kaukėje pakeičiamas deguonies prisotinti skysčiu. Vaistai padeda patyrusiam narui atsispirti stipriam nevalingam norui blokuoti trachėją, kad neuždustų. Kai tik jo plaučiai prisipildo skysčio, šis refleksas išnyksta, deguonis cirkuliuoja Tarnybinis prašymas pačia kraujotakos sistema, o žiaunos šalina iš kraujo anglies dvideginį. Kvėpavimas skysčiu reikalauja daug jėgų, tačiau dirbtinį kvėpavimą palengvina specialus krūtinę juosiantis įtaisas, vadinamoji kirasa.

Naras pasirengęs nerti giliau. Įsikibęs torpedos vairo, jis paleidžia variklį ir neria į gelmę. Gal net į 1 kilometro gelmę, kurioje slėgis siekia 100 atmosferų. Laimė, naro plaučiuose esantis skystis negali susispausti, todėl jie nesubliukš dėl milžiniško vandens slėgio. Tokiomis sąlygomis jis gali dirbti daug valandų.

Naras gali prisijungti prie torpedoje esančio deguonies rezervuaro vamzdeliu, per kurį į kvėpuojamąjį skystį būtų nuolatos tiekima dar deguonies, arba tam tikrą laiką plaukioti laisvai, atsijungęs nuo torpedos – tokia galimybė ypač pravarti, pvz., tiriant nuskendusius laivus, - o deguonį tuo metu gauti iš nedidelio rezervuaro kuprinėje.

Baigęs darbą, naras greitai kyla į paviršių. Jeigu gelmėje jis būtų kvėpavęs oru, tai būtų savižudybė. 80 procentų oro sudaro azotas, todėl neriant ir didėjant slėgiui dujos įsiskverbia į kūno audinius. Jeigu išnyrant slėgis mažėja per greitai, kraujyje susidaro azoto burbuliukų (panašiai kaip gazuotame vandenyje) ir jie kliudo deguonies prisotintam kraujui patekti į kūno audinius. Tai sukelia kesoninę ligą, ji gali pažeisti smegenis, sukelti paralyžių ar net mirtį.

Tačiau narui su dirbtinėmis žiaunomis taip nenutinka. Jis kvėpuoja tik grynu deguonimi per skystį, todėl gali greitai kilti, kol pasiekia 10 metrų gylį. Tuomet naras apsiverčia galva žemyn, palaukia kol sunkesnis už vandenį skystis pasišalins iš plaučių, o prieš pakildamas paskutinius kelis metrus iki laivo vėl pradeda kvėpuoti deguonies prisotintu oru. Laive naras ir toliau kurį laiką per kaukę kvėpuoja papildomu deguonimi, kol gydytojas ištraukia iš šlaunies kateterius, sustabdo kraujavimą ir atjungia narą nuo žiaunų.

Žiurkėnai išvengė kesoninės ligos.
Prieš daugelį metų bandymai su gyvūnais parodė, kad panerti į didelį gylį kvėpuojant skysčiu iš principo įmanoma. Profesorius Tomas Shafferis, Delavero valstijos Vilmingtono miesto vaikų ligoninės direktorius, atliko keletą eksperimentų ir privertė žiurkėnus kvėpuoti skysčiu.
Gyvūnams buvo duota vaistų, tada jie buvo įleisti į slėginį indą, kuriame galima sudaryti 300 metrų gylį atitinkantį slėgį. „Kai traukėme žiurkėnus iš indo, dekompresija netruko nė sekundės. Visi gyvūnai išgyveno ir neturėjo kesoninės ligos požymių. Nardyti dideliame gylyje kvėpuojant skysčiu visai įmanoma, nors tai, be abejo, gali būti rizikinga“, - sako jis.

Arnoldas Lande nemano, kad kvėpavimas skysčiu yra didžiausias sunkumas įgyvendinant nardymo dideliame gylyje idėją. „nuo XX amžiaus septintojo iki devintojo dešimtmečio atliekami tyrimai aiškiai parodė, kad kvėpavimas skysčiu puikiai padeda nardyti dideliame gylyje. Tačiau tyrimai pateko į aklavietę, nes niekas nesugalvojo būdo, kaip iš kraujo pašalinti anglies dvideginį. Problemą išsprendžia dirbtinės žiaunos“, - sako Arnoldas Lande.

Pavojus susirgti kesonine liga naudojant įprastinę nardymo įrangą retai kada leidžia narams panerti giliau kaip 70 metrų. Niekas kol kas nežino, į kokį gylį galima panerti kvėpuojant skysčiu ir dirbtinėmis žiaunomis, tačiau, sako Arnoldas Lande, teoriškai ribos nėra ir įmanoma pasiekti net didesnį kaip kilometras gylį.

Nėra abejonių, kad kesoninės ligos būtų galima išvengti, jei naras kvėpuotų ne oru, o grynu deguonimi. Tačiau koncentruotas deguonis pažeidžia plaučių audinius. Pakeitus ore esantį azotą kitomis chemiškai inertinėmis dujomis, pvz., heliu, gero rezultato vis tiek nepavyktų pasiekti. Visai kitaip, kai grynas deguonis į plaučius patenka iš skysčio, kuriame gali būti daug daugiau deguonies negu vandenyje.

Žmogus prigeria ne todėl, kad į plaučius patenka skysčio – vandens, o todėl, kad žmogaus plaučiai, kitaip negu žuvų žiaunos, negali iš vandens pasisavinti pakankamai deguonies. Kitaip plaučiai reaguoja į vadinamąjį perfluorkarbonatą (PFC) – skystį, kuriame gali būti 20 kartų daugiau deguonies negu vandenyje ir tris kart daugiau deguonies negu kraujyje.
Narui padeda nešiojamasis „geležinis plautis“.

PFC medžiaga yra chemiškai neaktyvi ir netoksiška. Deguonies prisotinto skysčio pripildžius plaučius, į kraują gali patekti pakankamai deguonies, o skystis apsaugo plaučius nuo pažeidimų, kuriuos sukeltų grynas dujinis deguonis. Buvo atlikta daug bandymų su pelėmis ir kitais smulkiais žinduoliais, kurie kvėpavo visiškai panardinti į PFC pripildytą indą. Gyvūnai gaudavo pakankamai deguonies, tačiau po kurio laiko pavargdavo, nes įkvėpti skysčio į plaučius ir jį iškvėpti yra daug sunkiau negu kvėpuoti oru. Arnoldas Lande padės įveikti narams šį nepatogumą naudodamas tam tikrą kirasą. Jo sukurtas įrenginys palengvina kvėpavimą tokiu pat principu kaip „geležiniai plaučiai“ paralyžiuotiems ligoniams – jis padeda įkvėpti sumažindamas slėgį ties krūtine ir iškvėpti padidindamas slėgį. Toks kvėpavimo aparatas – kirasa (pavadintas pagal romėnų šarvus) – dengs naro krūtinę ir leis jam laisvai dirbti keletą valandų.

Žiaunos išvalo 5 litrus kraujo per minutę.
Kad kvėpavimą skysčiu būtų galima praktiškai pritaikyti neriant į didelį gylį, reikia išspręsti esminę problemą – iš naro kraujo reikia pašalinti anglies dvideginį, kuris šiaip jau normaliomis sąlygomis tiesiog iškvepiamas. Šių dujų koncentracijai kraujyje pernelyg padidėjus, naras gali mirti. Problemą išsprendžia dirbtinės žiaunos. Svarbiausias jų elementas yra membrana, per kurią prasiskverbia anglies dioksidas, nes dujų koncentracija vienoje membranos pusėje yra didesnė nei kitoje, t. y. anglies dioksidas iš naro kraujo patenka į jūros vandenį. Žiaunų pluoštas sudarytas iš tuščiavidurių skaidulų, jų sienelės ir yra membrana. Skaidulos turi būti gana didelio spindžio, kad kraujas jose nekrešėtų.

Treniruotų narų širdis perpumpuoja maždaug 25 litrus kraujo per minutę, tačiau eksperimentai parodė, kad užtenka, jei žiaunos išvalo tik 5 litrus per minutę. Kaip tik tokį kraujo kiekį galima lengvai gauti iš didžiosios šlaunies venos ir pašalinus anglies dvideginį vėl sugrąžinti į ją. Remdamasis šiomis žiniomis, Arnoldas Lande mano, kad jau po kelerių metų narai galės kvėpuoti skysčiu ir dirbtinėmis žiaunomis.

Šios naujoviškos įrangos kūrimas prasideda nuo eksperimentų su gyvūnais paprastoje laboratorijoje. Lande stengsis pasinaudoti turimomis technologijomis. Pirmiausia jis savo reikmėms žada pritaikyti kirasą, naudotą medicininiuose eksperimentuose su gyvūnais. Taip pat jis ketina perdaryti įprastinį dirbtinio kvėpavimo aparatą taip, kad užuot tiekęs į kraują deguonį, jis šalintų iš jo anglies dvideginį; šitaip veiks dirbtinės žiaunos. Vėliau bus eksperimentuojama su gyvūnais: jiems bus duota vaistų, kad galėtų kvėpuoti deguonimi iš skysto PFC, iš jų kraujo bus šalinamas anglies dvideginis ir bus stebima, kaip į visus procesus reaguoja organizmas.

Kitame etape eksperimentai bus kartojami slėginėje kameroje, kokia paprastai reikalinga narų dekompresijai atlikti. Toliau bus atliekami povandeniniai bandymai baseine. Daug dėmesio bus skiriama įrangai, pvz., elektros grandinių izoliavimui, kad būtų išvengta trumpųjų jungimų. Jei pirmieji bandymai pavyks, bus galima pereiti prie bandymų su gyvūnais giliuose baseinuose. Atlikdamas baigiamuosius bandymus su gyvūnais, Lande rengiasi panaudoti mažus povandeninius laivus. Vaistais paveikti gyvūnai juose būtų panardinami į didelį gylį, kvėpuotų skysčiu, o anglies dvideginis iš jų kraujo būtų pašalinamas per dirbtines žiaunas.

„Jeigu šunys išgyvens panirę penkias dienas ir nepatirs rimtos žalos sveikatai, tuomet sistemą galės išbandyti narai“, - sako jis.

Bus taip pat siekiama didžiausio saugumo dubliuojant gyvybiškai svarbias sistemas, pvz., prijungiant atskiras žiaunas prie abiejų šlaunų, kad naras turėtų atsarginę žiauną, jeigu sugestų pirmoji. Be abejo, eksperimente dalyvaujantys narai neišvengs tam tikros rizikos, todėl turės būti jai pasirengę. Keletas tokių narų jau yra pareiškę norą panerti giliau nei kada nors anksčiau.
Pavojinga? Galbūt. Tačiau pavojus neatgrasė žmonių nuo sieko lipti į aukščiausius kalnus, skraidyti pasitelkus vien raumenų jėgą, išgauti Žemės gelmių turtus ar skristi į Mėnulį. Tik vandenynų gelmės vis dar laukia laisvai nardančių nuotykių ieškotojų.




Fantastika? Jau - nebe.
Gimdoje vaisius deguonį gauna per virkštelę, o jau nuo 23 savaitės plaučiai gali kvėpuoti deguonimi per skystį. Tačiau neišnešioti kūdikiai negali kvėpuoti paprasto dirbtinio aparato pagalba. Todėl 1989 metais gydytojas Tomas Shafferis, bandydamas išgelbėti tris neišnešiotus kūdikius St. Christoferio vaikų ligoninėje Filadelfijoje, pirmą kartą praktiškai išbandė kvėpavimą skysčiu. Naujagimių būklė pagerėjo, tačiau jų gyvybių išgelbėti nepavyko.

1996 metais Shafferis su kolegomis atliko klinikinį bandymą su 13 neišnešiotų kūdikių, kenčiančių nuo kvėpavimo nepakankamumo. Nors mažai buvo vilties, kad jie išgyvens, plaučių ventiliacija skysčiu išgelbėjo septynis mažylius. „Aš toliau domėjausi išgyvenusių naujagimių likimu. Visi jie yra sveiki ir gerai jaučiasi“, - teigia T. Shafferis.

Negalintiems kvėpuoti per įprastinį dirbtinio kvėpavimo aparatą neišnešiotiems kūdikiams galima padėti dirbtinai ventiliuojant plaučius skysčiu. Yra keli tokios ventiliacijos būdai. Pirmasis būdas – deguonimi prisotintą PFC skystį su kiekvienu kvėptelėjimu pumpuoti į naujagimio plaučius ir traukti iš jų. Antrasis būdas vadinamas daliniu kvėpavimu skysčiu. Kūdikio plaučiai pripildomi skysto PFC, o dirbtinio kvėpavimo aparatas reguliariai tiekia į skystį šviežią deguonį ir pašalina anglies dioksidą. Toks metodas ir buvo taikomas klinikiniame bandyme.

Nors eksperimentinis gydymas pavyko, kvėpavimo skysčiu kaip gydymo metodo dar nepatvirtino Amerikos sveikatos priežiūros institucijos. Vis dėlto Tomas Shafferis šiuo metu planuoja atlikti kontroliuojamąjį klinikinį bandymą bendradarbiaudamas su JAV Maisto ir vaistų administracija. Bandymo metu bus gydoma 10 neišnešiotų kūdikių, negalinčių savarankiškai kvėpuoti. Keliems iš jų bus taikomas visiškas kvėpavimas skysčiu, o kitiems – dalinis. Dar 10 panašių kontrolinės grupės naujagimių bus gydomi geriausiais įprastiniais būdais.

Publikuojama maloniai leidus "Iliustruotasis mokslas".
 Parašė sagelo sausio 12 2012 07:00:33 · 2 Komentarai · 3985 Skaityta Spausdinti
Komentarai
eddida sausio 12 2012 12:09:03
Taip, tai labai sena "naujove" zr. http://en.wikipedia.org/wiki/Liquid_breathing. Tik viena beda- samoningam zmogui toks toks "kvepavimas" sukelia nepakeliama stresa.
nierkasas sausio 14 2012 13:45:01
Perskaiciau ir kazkaip nebesinori man ta 1 km zemyn nunerti... As jau geriau "po staromu", is balionu oro ikvepsiu, kadangi akupunktura manes "neveza"...
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 100% [2 Balsų]
Labai gerai Labai gerai 0% [Nėra balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

mirka13
16/01/2018 04:57
Shrek sveiku su gimtadieniu

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
Šandien nėra