Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
Kur vakar (šiandien)...
Gran Canaria
Kipras ir malta ziem...
ĮRANGOS IŠPARDAVIMAS...
ĮRANGOS IŠPARDAVIMAS
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2198]
Idomu [746]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


Nardyk+VRAAD=Balsio ež. valymo akcija
Paskutiniai prisijungę
Sigisagas< 5 mins
donis09:28:12
zigis14:12:55
nierka17:32:04
bannyk 1 dieną
sausas 1 dieną
aqua 3 dienas
Dlu 3 dienas
sagelo 4 dienas
mirka13 4 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 1
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 923
Neaktyvūs nariai: 0
Naujausias narys: Zacepas

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Klaipėdiečiai narai žmogaus galimybių ribas patikrina vandenų gelmėse.
Nuotraukoje - A. Bertulis (kairėje) ir A. Minelga.

Klaipėdiečiai narai žmogaus galimybių ribas patikrina vandenų gelmėse

Tamara ZAICEVA, specialiai „Lietuvos rytui“

Kai buvęs imtynininkas Algimantas Bertulis (51 m.) Egipte panėrė į 150 metrų gylį, buvo visiškai tamsu. Raudonosios jūros skalaujamo Sinajaus pusiasalio pakrantėje esanti dieviško grožio Mėlynoji duobė neveltui dar vadinama Mėlynąja skyle -- vienoje garsiausių pasaulyje nardymo vietų žūva itin daug narų. Tačiau tai nuo povandeninės pramogos neatbaidė nei jo, nei bičiulio Aido Minelgos (46 m.), jau sugebėjusio pasiekti 102 metrų gylį. Du klaipėdiečiai verslininkai visą laisvalaikį skiria pomėgiui, kuris pasaulyje paklūsta tik vienetams.

Pasiekė 150 metrų gylį

Algimantas yra vienas iš techninio nardymo Lietuvoje rekordininkų – ko gero, jį galima pakrikštyti giliausiai po vandeniu panėrusiu lietuviu. „Nenorėčiau skambių pavadinimų, paprasčiausiai esu giliai panėręs“, -- būtent taip paprašė įvardyti A.Bertulis.

Kai jau kelintą kartą abiejų narų klausiau, ko jie taip veržiasi po vandeniu, Aidas pagaliau atsakė: „Ten – viskas kitaip. Ir žmonės ten kitokie. Po vandeniu visi narai lygūs, nepriklausomai nuo sausumoje užimamų pareigų. Tačiau nesame ekstremalai, priešingai -- viską iš anksto kruopščiai apskaičiuojame, visada turime dvigubas mišinio, kuriuo kvėpuojame, atsargas, dubliuojame visą įrangą“.

A.Minelga į 102 metrų gylį panėrė Lenkijos Hanczos ežere, lietuviškai vadinamame Ančia – jis giliausias ne tik kaimyninėje valstybėje, bet ir visoje vidurio Europoje. Čia į dugną atsiremsi tik įveikęs 106 metrus, bet tai pasiekti naras turi būti atitinkamai pasirengęs.
A.Bertulis tikino, kad jam panerti Egipte į 150 metrų gylį buvo paprasčiau nei draugui Ančioje: Raudonojoje jūroje šilta, vanduo skaidrus, o Hanczoje – šalta, nieko nesimato.

„Po pirmojo mokymų etapo beveik kas antrą dieną važiuodavome į Lenkiją treniruotis. Būdavo, nusileidi į 60 – 70 metrų gylį ir nieko nematai. Ieškodavome vienas kito pagal prožektoriaus šviesą. Tada sugalvojome pergudrauti vandenį – susikibdavome su Aidu rankomis ir nerdavome, kad nepamestume vienas kito“, -- apie giliavandenius potyrius Ančioje pasakoja Algimantas.
Aidas prisimena, kaip Ančioje viskas šalo – ir kūnas, ir įranga, 102 metrų gylyje vandens temperatūra tesiekė 1 laipsnį šilumos. Išlipęs jis negalėjo net pirštų atgniaužti – taip buvo sustirę.

Net bendrauti tokioje gilumoje prireikia specialiai nardymo partnerių sugalvotų būdų, nes standartiniai ženklai dėl blogo matomumo netinka. Egipte, skaidriame vandenyje, narai susikalba rankų gestais, o Ančioje ar tamsioje Baltijoje pasitelkiami prožektoriai.
„Esam susitarę, kaip prožektoriaus šviesą rodyti, kur ją nukreipti, jei kokia bėda nutiks ar jau laikas namo. Kai neri su svetimu, nesusikalbi, nesupranti, kas nutiko“, – pasakojo Aidas.

Mėlynosios duobės (Blue hole) Egipte dugną lietuvių A.Bertulio ir A.Minelgos instruktorius rusas Andrejus Čistiakovas pasiekė tik paniręs 240 metrų. Algimantas su egiptiečiu instruktoriumi Tareku Omaru sustojo 150 metrų gylyje, po to – atgal.

„Ten yra šulinio formos rifas. Nerdami užtrukome apie tris valandas, bet iš jų tik keliolika minučių – žemyn. Visą kitą laiką pamažu kilome į viršų, sustodami dekompresinėse stotelėse. Žinoma, prieš tai tris dienas reikėjo panardyti su helio mišiniais į 70, 90 ir 120 metrų gilumas“, – prisimena A.Bertulis.
Į Mėlynąją duobę galima patekti per 150 metrų pločio ir 120 metrų gylio ertmę, taip pat pro varpo formos 50 metrų gylio tunelį. Šią duobę nuo atviro vandenyno skiria 26 metrų ilgio tunelis.

Plateliuose – it stiklinėje vandens

Verslininkas A.Bertulis – buvęs sportininkas: daugkartinis laisvųjų imtynių Lietuvos čempionas, buvusios Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų pirmenybių, Europos mažųjų šalių čempionato prizininkas, Pasaulio laisvųjų imtynių veteranų žaidynių nugalėtojas.
Jis taip pat -- sambo imtynių Lietuvos čempionas bei tarptautinio turnyro nugalėtojas, dziudo Lietuvos čempionato prizininkas. Baigęs sportinę karjerą daugiau kaip dešimtmetį uostamiestyje dirbo laisvųjų imtynių bei dziudo treneriu.

Pasukęs į verslą pradėjo ieškoti, kuo užpildyti sportinių pergalių tuštumą. „Kartą Turkijoje susigundžiau panardyti ir patiko“, -- paprastai paaiškino tituluotas sportininkas.
Po rekreacinio nardymo kursų jis susipažino ir susibičiuliavo su kiek vėliau tokius pat mokymus baigusiu A.Minelga. Ši šlapioji partnerystė, kai kartu treniruojasi ir įveikia gylius, tęsiasi jau daugiau kaip dešimtmetį .

„Bandžiau nardyti su kitu – bet visiškai ne tas“, -- bendrystę paaiškina Aidas.
Jiedu po kursų intensyviai nardė Plateliuose – vis giliau ir giliau. Vis norėjo pažiūrėti, kas gi ten. Augmenijos grožio nebelieka, bet atsiranda savotiški vaizdai – kaip kosmose.
„Sako, nunerkite pažiūrėti žuvų. Nuneriam, o jų ten nėra, -- apie pradžią su šypsena kalbėjo narai. -- Teigiama, kad Platelių ežere gali panerti į 50 metrų gylį, tad mes vis ieškojome ir ieškojome to gylio, bet, kiek nardėme, taip ir neradome“.

Ketverius metus mėgėjiškai nardžiusiems vyrams 48 metrai Plateliuose tapo it stiklinė vandens -- ir nebegilu, ir per ankšta.
„Supratome, kad tai, ko išmokome, mums jau per maža, bet didesniems gyliams įveikti trūko patirties ir žinių, -- pripažino Algimantas. -- Prie Platelių ežero atvažiuodavo kauniečiai. Pradėjome domėtis, kaip jie nardo, stebėjomės, ką jie ten daro po valandą ar dvi. Taip sužinojome apie techninį nardymą“.

Mokėsi visas problemas spręsti po vandeniu

Kažkiek pasipraktikavę su lenkų instruktoriais, klaipėdiečiai Egipte, garsiojoje viso pasaulio narų mekoje Dahabe, baigė pirmąją giluminio nardymo kursų pakopą, leidžiančią leistis po vandeniu iki 50 metrų, išmoko daryti gyvybiškai svarbias organizmo išsotinimo nuo azoto procedūras.
Atlikęs ne mažiau nei dvidešimt nėrimų į šį gylį, naras gali tęsti mokymus. Po metų klaipėdiečiai į namus parsivežė ir antrąjį sertifikatą – dabar, stvėrę helio mišinius, gali oficialiai nuvilnyti iki 100 metrų.

Tačiau praktiškai tai yra beribio nardymo pažymėjimas: kursų, kur būtų mokoma pasigalynėti su jūra 150 ar 200 metrų gylyje, pasaulyje niekur nėra. Čia jau viskas priklauso tik nuo naro fiziologinių galimybių ir psichologinio pasirengimo nebijoti, nepasimesti, nepasiduoti, neklysti ir daugybės kitų „ne“.
Būdas tai patikrinti ir priprasti prie nežemiškos būsenos yra vienintelis – nuolatinės treniruotės po vandeniu.

Pirmuosiuose techninio nardymo kursuose lietuvių instruktorius buvo Rusijos ir Europos rekordininkas A.Čistiakovas, į savo dosjė įrašęs tris panėrimus giliau nei 200 metrų.
„Jis rytą nuneria į 150 metrų, popiet su mokiniais dar panardo iki 80 ar 100 metrų, o vakare vėl ką nors sugalvoja – ir taip beveik kasdien. Jam įprastas toks gyvenimo ritmas“, – apie savo pirmąjį techninio nardymo instruktorių pasakojo Algimantas.
Antrajame etape vyrai mokėsi jau pas A.Čistiakovo mokytoją Tareką Omarą -- techninio nardymo pradininką Egipte. Jis šioje šalyje užima aukštas pareigas -- atsakingų institucijų įpareigotas tiria visas narų žūtis.

„Tiek pas A.Čistakiovą, tiek pas T.Omarą mes buvome pirmieji lietuviai. Arabai, kai sužinojo, iš kur esame, vaikė ir vaikė – norėjo mus taip parengti, kad taptume jų vizitinė kortelė“, -- pasakoja Aidas.
Kursuose mokė pratintis visas problemas spręsti po vandeniu, būti pasirengusiems pačioms netikėčiausioms situacijoms.

„Tarkime, plauki, plauki ir tau staiga atima plaukmenį. Pasijunti lyg žuvis be pelekų. Arba nepastebimai užsuka orą. Bandai įkvėpti, o oro nėra. Tada turi prisijungti prie kito baliono. Nelauktai užsuka ir šį, tuomet ieškai draugo ir kvėpuoji jo atsarginės talpos oru“, – mokymų ypatumus prisimena Algimantas.

Kartais instruktorius priplaukia ir mokiniui nuima kaukę arba liepia nardyti su juoda, kai nieko nesimato. Tuomet gylyje turi orientuotis tik pagal savijautą ir spragsėjimą ausyse.
Galima ir tokia situacija – iš naro atima visus kompasus ir atsidūręs neaprėpiamoje žydrynėje turi susivoki tik pagal planktoną. Instruktorius niekada neįspėja, kurią dieną kokį pratimą pakiš.
„Reikėdavo atsidurti tam tikrame gylyje su leidžiama vos kelių centimetrų paklaida griežtai nurodytu laiku. Pavėluoji dešimt sekundžių – kitą dieną reikia nerti iš naujo. Ir taip kasdien. Kai egzaminą laikėme, nėrėme į 90 metrų gylį, o Tarekas kiekvienoje stotelėje mūsų su chronometru laukė. Pasivėlinai kelias akimirkas – ir egzaminas perniek“, – pasakojimą tęsė Aidas.

Pasirodo, techniniame nardyme problema gali tapti ne tai, kad per giliai nunersi, o tai, kad ne laiku atsidursi nurodytoje vietoje. Todėl gylis matuojamas ne vien metrais, bet ir minutėmis – per kiek laiko privalai nusileisti, kiek minučių gali pabūti dugne, per kiek ir kur privalai pakilti, ir svarbiausia – kiek laiko būtinai turi praleisti privalomuose sustojimuose.

Kai kyli, yra tik matematika

Kybojimą Egipto Raudonosios jūros žydrynėje Algimantas vadina nardymu akvariume: šilta, daug spalvų, koralai, gali grožėtis praplaukiančiais draugiškai nusiteikusiais jūros gyviais. Lietuvius žavi tunai, vandenyje lakstantys dideliu greičiu – lyg torpedos. Viename rife narai matė ir ryklius.
Ką A.Bertulis regėjo pasiekęs savo rekordinį gylį? Ar būnant 150 metrų bedugnėje įmanoma suderinti šaltą protą ir azartą?

„Ten jokio azarto nėra, -- stabdė mane Algimantas. -- Techniniame nardyme negali būti jokio džiazo, jokių improvizacijų. Krenti į gylį, o po to, kai kyli, yra tik matematika – skaičiuoji metrus, minutes, privalomus sustojimus, stebi prietaisus, ir viskas turi griežtą tvarką.“
Nusileidimo vandenyje greitis labai didelis – 30 – 40 metrų per minutę, kuo greičiau, tuo geriau. Neriama su mišiniais, kuriuos narai gaminasi ir dujų proporcijas skaičiuoja patys. Tarkime, krentant į 150 metrų gylį mišinyje yra tik 7 procentai deguonies, kai normaliai žmogus kvėpuoja esant 21 procentui, helis sudaro 60 procentų, o likusioji dalis – azotas.

Jei tokį mišinį netyčia per kvėpuoklį kas nors įkvėptų paviršiuje, niekas jo nebeatgaivintų. Mažiausias deguonies kiekis, kurį galime įkvėpti sausumoje, yra 12 procentų, tuomet dar galima būtų žmogų reanimuoti.

Todėl daromi skirtingi mišiniai leistis į dugną ir kilti -- jie perjungiami griežtai nustatytame gylyje. Bet kokia klaida perjungiant orą -- mirtis arba invalidumas. Klaida gali būti ir žmogiškasis faktorius, ir įrangos gedimas. Kiekvienas metais žūva po keletą techninio nardymo atstovų.
Kildamas naras privalo griežtai vadovautis iš anksto kompiuteriu parengta nėrimo programa. Labai svarbu sustoti reikiamame gylyje, padaryti pauzę, kad išsotintum organizmą nuo azoto pertekliaus. Iki 100 metrų galima kilti ir 20 metrų per minutę greičiu, o nuo šimto – ne daugiau dešimties.
„Dideliame gylyje pauzė trunka apie minutę, pradedant nuo 50 metrų -- po dvi, artėjant prie paviršiaus jos ilgėja ir 6 metrų gylyje gali tęstis iki valandos ar kelių. Visa tai vyksta keičiant mišinius, kurių jokiu būdu negalima supainioti, priešingu atveju tokia klaida taps paskutinė“, – pasakojo A.Bertulis

Šie mišiniai nėra pigūs. Pavyzdžiui, Egipte nunerti į 100 metrų gylį kainuoja apie 1tūkstantį eurų. „Vienam tai daryti draudžiama, todėl turi mišinius pirkti sau ir instruktoriui – deguonis, helis“, -- apie neįprastą būdą vandenyje tirpinti pinigus pasakojo Algimantas.
Privalai padėti ne tik sau, bet ir kitam

Jei Egipte užtenka užsivilkti spalvotą kostiumą ir gali nerti, tai pas mus privalai turėti sausą kostiumą, pakostiumį, slidininko aprangą, šiltas pirštines, tik tada užsidedi naro kostiumą.
Sausąją aprangos dalį dar pripūti argono dujomis -- taip atrodo techninių narų „vakarėlio“ apranga, kurios pagalba Ančioje ar Baltijoje bandoma giliai po vandeniu jaustis beveik taip pat šiltai, kaip kokiame Pietų kurorto klube.

Dar plaukmenys, dvi poros kaukių, tiek pat dugninių kvėpuoklių, giliamačių, kompiuterių. Į gylį susirengęs naras ant savęs užsikrauna beveik 100 kilogramų papildomo svorio. Neriant į 100 metrų du suporinti balionai užsidedami ant nugaros ir trys su kelioniniu ir dekompresiniais mišiniais pasikabinami šonuose.

Viskas dubliuojama tam, kad, jei sutriktų kažkurio prietaiso veikimas ar oro padavimas, galėtum padėti ne tik sau, bet ir suskubti į pagalbą kitam. Gilumoje esant kritinei situacijai vienam išsigelbėti – jokių šansų.
„Tačiau visais atvejais galioja nerašyta taisyklė: geriau viena žūtis nei dvi“, -- visiškai ramiai sakė pašnekovai.
Po gilesnio nėrimo narai jaučia tokį nuovargį, kad net nepajėgia patys nusiimti balionų ir įsiropšti į laivą -- jiems padeda palaikymo komanda.

O kaip kūnas reaguoja į didelius gylius? Mokslininkai paskaičiavo, jog 100 metrų gylyje žmogus suslegiamas taip, kad net sutrumpėja penkiais centimetrais. Suspaudžiamos kūno molekulės, nervai, būnant 200 metrų ir giliau žmogus jau sunkiai kontroliuoja save, prasideda nevaldomas drebulys, kai kas regi haliucinacijas, mato net undines.

„60 – 70 metrų gylyje, jei kvėpuoji paprastu oru, azotas ištrina visą tavo atmintį. Bandėme atliktį testą: suskaičiuoti, kiek yra du kart du. Niekaip nepavyko prisiminti atsakymo. Tokiais atvejais išnėręs neatsimeni, nei ką matei, nei kur buvai“, – tikino Algimantas.
Euforija - lyg laimėjus kovą varžybose

Jokios romantikos – vien disciplina ir labai daug skaičių?

„Kai grįžti iš didelio gylio, jautiesi labai gyvybingas, dingsta visos darbo ar namų problemos, supranti, kad peržengei savo ribas ir gali siekti dar daugiau“, -- teigė Aidas.
Algimantas savijautą dideliame gylyje palygino su išsilaipinimu mėnulyje. Juk ir kosmonautai skrydžiams rengiasi vandenyje, kur tobulina nesvarumo būsenos įgūdžius.
„Kiekvienąsyk, kai paneri giliau nei 50 metrų, visi rūpesčiai galvoje išsitrina, dingsta bet kokios mintys, susikoncentruoji tik ties nėrimu ir grįžti su šviesia galva. Iškilęs jauti euforiją, kaip laimėjęs kovą varžybose“, – sakė A.Bertulis.

Bet tokia atsinaujinimo procedūra yra pavojinga?
„Taip“, -- neslėpė narai. Algimantas prisiminė, kaip prieš keletą metų Ančioje kylant iš 70 metrų gylio užšalo vienas reguliatorius, o po to ir kitas, viskas pradėjo burbuliuoti lyg perlinėje vonioje. Jis bandė atsisukti atsarginį balioną, bet nespėjo, staiga iškilo į paviršių, kai tuo tarpu buvo suplanuotas apie trisdešimt minučių sustojimas.

„Pagal mėgėjų taisykles turėčiau iškilti į paviršių ir šauktis pagalbos. Tada kviečiamas malūnsparnis ir esi gabenamas į barokamerą Suvalkuose ar Gdanske. Pirmuosiuose kursuose Egipte mus išmokė – jei kažkas panašaus atsitiko, reikia nusileisti atgal į tą gylį, kur įvyko incidentas, ir pradėti kilti iš naujo pagal planą.

Taip ir padariau: iškilau, po to iškart panėriau atgal, susiradau Aidą, parodžiau, jog turiu didelių problemų. Pasinaudodamas draugo atsargine įranga kartu su juo kilau iš naujo. Šešių metrų gylyje sustojau, Aidas atidavė man visą savo mišinį, po to grįžo pas mane krante dar surinkęs mišinio iš kitų narų. Taip kartu po vandeniu šešių metrų gylyje gulėjome dar tris valandas“, – prisimena Algimantas.
Vyras papasakojo ir kitą šiurpą keliantį atvejį : „Savo akimis mačiau, kaip vienas naras nėrė į 180 metrų gylį ir kylant iš 20 metrų dėl įrangos gedimo jį išmetė į paviršių. Jis jau buvo mėlynos spalvos, sutrūkinėjo visos kraujagyslės. Naras dar pasakė, kas nutiko, ir užgeso“.

Vieną vasarą vyrai nusprendė pabendrauti su Baltija pasitelkę žvejus. „Kai sutartu laiku išnirome, 24 metrų laivas vos matėsi tolumoje. Teko suvaidinti vaidmenį „palikti jūroje“, -- šmaikštavo Aidas.
Narai visaip bandė atkreipti į save dėmesį. Tai pavyko tik po trijų valandų, kai nurimus bangoms persigandęs kapitonas pro žiūronus pagaliau pamatė susikabinusius pradingėlius mojuojant plūdurais.
„Darsyk įsitikinome, kaip svarbu, kad greta tavęs būtų žmonės, kurie supranta, kas tai yra nardymas“, – sakė Algimantas.

Ką narai veikia, kai po vandeniu, jau beveik arti paviršiaus, leidžia privalomas nejudrias valandas, kuomet iškvėpuojamas azoto perteklius?
„Apmąstai panėrimą, jei yra matomumas, pasižvalgai, svajoji, žaidi kompiuteriu, atsipalaiduoji, paskanauji šokolado“, -- pasakojo Algimantas, demonstruodamas, kaip 6 metrų gylyje įmanoma užsiimti sausumos veikla.

Tie, kurie nusileidžia į itin didelius gylius, paskutiniame sustojime prieš iškildami išbūna ir po keletą ar keliolika valandų. Juos aplanko kiti narai, palinksmina, stebi, kad žmogus neužmigtų, neprarastų sąmonės, neišspjautų kvėpuoklio, nes tai baigtųsi žūtimi.

Iš laiko užmaršties budina laivo liekanas

Šių narų Raudonosios jūros „akvariumas“ ir žuvytės nebedomina, juolab kad beveik tą patį mato ir nardantieji vos kelių metrų gylyje. Kas kita – nuskendę laivai tegu ir vėsioje, tamsioje, drumzlinoje, dažnai pasišiaušusioje Baltijoje. Joje ar bet kuriame ežere jau nuo 30 ar 40 metrų – visiška naktis.
Algimantas kokį pusšimtį kartų yra panėręs Baltijoje ieškoti skenduolių laivų, jų tyrinėti ar šiaip pasižvalgyti po kajutes.

Į tokias povandenines keliones vyrai susirengia ir vieni, ir kartu su bendraminčiais. Ekspedicijos kruopščiai planuojamos. Kolega latvis Vadimas Bucharinas daug laiko praleidžia kariniuose archyvuose, ieško duomenų apie paskendusius ir dar neatrastus laivus, modeliuojamos jų buvimo koordinatės.
„Baltijoje yra daug skenduolių, tačiau tamsoje surasti laivą 50 metrų gylyje yra reikalų“, -- patikino Aidas.

Narai kartu su bendraminčiais ieškojo vokiečių laivo „Friedrich Carl“. 1914-aisiais nuskendęs šarvuotas kreiseris ir jo paieškos jau apaugo mitais. Pirmojo pasaulinio karo metais tai buvo vokiečių admirolinis laivas -- 126 metrų ilgio, beveik 20 metrų pločio, grimzlė – beveik 8 metrai. Šis anų laikų mastais milžiniškas gražuolis turėjo gana galingą ginkluotę – keturis 210 mm greitašaudžius, dar 22 mažesnio kalibro pabūklus, 4 minų aparatus, ant denio puikavosi net hidroplanas -- tai buvo pirmasis pasaulyje lėktuvnešis.

„Friedrich Carl“ nuskendo netoli Klaipėdos užplaukęs iš pradžių ant vienos, o visai netrukus -- ir ant antrosios rusų minos. Beveik penkiolika metų šio laivo paieškomis užsiimantys Klaipėdos universiteto mokslininkai iki šiol neaptinka legendinio kreiserio buvimo vietos, nors ir deda itin daug pastangų.
„V.Bucharinas labai ilgai rausėsi kariniuose archyvuose. Atrodė, kad jau turime „Friedrich Carl“ ir jo įgulai į pagalbą atskubėjusio sausakrūvio „Elbing“, kuris taip pat užsirovė ant minų ir nuskendo, koordinates. Kreiserio mes neradome, bet „Elbingą“ aptikome“, -- pasakojo Algimantas apie 40 kilometrų nuo kranto jūroje apžiūrėtą radinį.

Portale „youtube“ galima rasti kelių minučių vaizdo įrašą apie šią įspūdingą povandeninę ekspediciją: 48 metrų gylyje, vandens temperatūrai siekiant vos 4 laipsnius šilumos, vyrai, pasišviesdami prožektoriais, žingsnis po žingsnio iš laiko užmaršties nors trumpam, kartais vos kelioms akimirkoms, budina laivo liekanas. Kriauklėmis it stambiagrūdžiu švitriniu popieriumi apaugusios surūdijusios korpuso dalys, visa, ką tik įmanoma, apipynę ir nukloję žvejų pradangintų tralų kilimai, triumuose – anglis. Čia pat akylai atėjūnus stebintis sargybinis -- žuveliokas.

Žvejų tralai – didžiausias narų priešas, neduok Dieve, įsipainioti, jie tokio storio, kad peiliu niekaip neįveiksi. Pavojų kelia ir laivų liekanos. Ne todėl, kad neatsargiai praslydus kriauklės gali sudraskyti naro kostiumą ar sužeisti, paprasčiausiai gali užgriūti šimtmetį pragulėjusio betrūnijančio skenduolio masyvi nuolauža. Todėl narai stengiasi į vidų nesibrauti.

Padeda rašyti jūrinę istoriją

„Nuolat užsiimame paieškomis, tam tikra prasme padedame rašyti jūrinę istoriją. Pavyzdžiui, gavome koordinates ir panėrėme į 50 metrų gylį tyrinėti Pirmojo pasaulinio karo metų mininį tralerį. Ko gero, mes esame vieninteliai, panėrę prie jo. Dar spėjome pamatyti vokiečių mokomąjį povandeninį laivą, prie kurio, kilus triukšmui, vėliau buvo uždrausta artintis: taip siekiama apsaugoti nuo istorijai jokių sentimentų nepuoselėjančių narų – juodųjų archeologų“, -- pasakoja verslininkai, kurių pačių baigti mokslai ir darbas nesusiję su istoriniais tyrimais.

Prieš keletą metų buvo pranešta, jog Klaipėdos universiteto tyrinėtojai, pasitelkę šiuolaikius prietaisus, galimai aptiko per Antrąjį pasaulinį karą prie Estijos krantų, Suomijos įlankoje, nuskendusį pirmąjį Lietuvos karo laivyno laivą „Prezidentas A.Smetona“. Jį tuometė Lietuvos vyriausybė 1927 metais nupirko Vokietijoje. Tai buvo pagal Versalio taikos sutartį nuginkluotas vokiečių kovos su minomis laivas. 1935 metų spalį ant jo stiebo pirmą kartą šalies istorijoje buvo iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava ir su įgula išplaukta į jūrą. Mokslininkai pranešė, jog tam, kad būtų patvirtinta, kad tai tikrai „Prezidentas A.Smetona“, reikalingi išsamesni povandeniniai tyrimai, tačiau narai laivo pasiekti negali, nes jis yra 83 metrų gylyje.

A.Bertulis ir A Minelga pasisiūlė į pagalbą Klaipėdos universitetui, tačiau daugiau brangiai kainuojančių ekspedicijų, regis, nebuvo rengiama. „Vėliau domėjausi pas vieną karybos istoriką, jis aiškino, jog „Smetona“ buvo vos 10 ar 15 metrų ilgio, tad ieškoti ir atrasti nediduką laivą tokiame gylyje labai sudėtinga, -- sakė Algimantas, pokalbį pratęsdamas pasakojimu apie povandeninių tyrimų subtilybes. -- Kartais nuneri, dugne sukyla dumblas, matomumas -- vienas metras, nieko nematai, prie laivų kompasai neveikia – per daug metalo, tad nežinai, į kurią pusę plaukti. Taip nesiorientuodamas gali nuklysti ir išnerti į paviršių visai ne toje vietoje, kur panėrei, ir neberasti tave atgabenusio laivo. Gerai, jei krantas arti, srovė tave ten nuneš, o jei ne? Likusieji vandens paviršiuje visada žino nėrimo planą ir kiek tam skirta laiko, jei vėluojama – pradedamos paieškos “.

Vyrai leidosi gilyn į jūrą 30 metrų gylyje tyrinėti nuskendusios plaukiojančios bazės „Agatas“. „Didelis, labai įspūdingas laivas, matomumas buvo geras -- plaukioji po jo kambarius, apžiūrinėji. Išplaukėme su jachta šeši techniniai narai. Toks pomėgis labai stipriai suvienija žmones“, -- tikino Aidas.

Jei povandeninių tyrimų metu, o tokios ekspedicijos šiltuoju laiku gana dažnos, aptinkama kažkas itin svarbaus, informacija apie radinį perduodama į tarptautinį archyvą, iš kurio buvo gauti duomenys apie tą objektą. Tačiau pirmiausia radinį reikia identifikuoti: „Tarp liekanų ieškome ko nors, kad ir lėkštės, ant kurios būtų užrašytas to laivo pavadinimas. Dažniausiai visas inventorius ar laivo dalys būna paženklinti pavadinimu ar atitinkamu numeriu“.

Buvo pasiryžę Baltijoje nerti prie lėktuvo

Vyrai buvo pasiryžę panaudoti savo didžiulę patirtį ir nunerti į Baltiją prie čia 124 metrų gylyje gulinčio „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvo An-2, kuris gegužės 15 dieną, pilotuojamas dviejų lietuvių, išskrido iš Švedijos Geteborgo miesto, bet galutinio skrydžio taško nepasiekė.
Po trijų parų orlaivis buvo aptiktas daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Paieškoms bei orlaiviui dugne žvalgyti buvo pasitelktas Karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Kuršis“, kariškiai panaudojo du povandeninės apžiūros robotus, kuriuos nuleido optinio kabelio pagalba. Žvalgant lėktuvą vienas prietaisas įstrigo nuolaužose ir jo nepavyko iškelti.

„Mes buvome pasirengę nunerti prie lėktuvo ir atlaisvinti robotą, bet mums pasakė, kad prietaisas pats išsilaisvino ir jo buvimo vieta dabar nėra žinoma“, -- teigė Algimantas
Beveik du mėnesius Baltijos dugne pragulėjusį „Kuršio“ robotą į paviršių ištraukė kitas robotas, nes siųsti į tokį gylį žmogų – pernelyg pavojinga.
Kaip tai būtų darę šie narai? „Būtume atlikę kokius tris nėrimus Ančioje Lenkijoje, ežero dugne daugiau kaip šimto metrų gylyje imituotume to objekto paiešką ir veiksmų eiliškumą. Aš jau skaičiavau tokį planą: jei jūros dugne 124 metrų gylyje užtruktume 10 minučių, bendras panėrimo laikas siektų 122 minutes. Vienam žmogui būtų reikėję 13 810 litrų skirtingų helio bei deguonies mišinių“, -- sakė Algimantas.

Pasaulio rekordas – 332,35 metro gylis

Į Guinnesso rekordų knygą įrašytas gylio rekordas priklauso egiptiečiui Ahmedui Gabrui. Praėjusių metų rugsėjo 18 dieną Raudonojoje jūroje jis paniro į 332,35 metro gylį. Nusileidimas truko 15 minučių, pakilimas su sustojimais -- 13,35 valandos.
Pasiekti pasaulinį rekordą padėjo 30 žmonių komanda, tarp jų -- 9 techniniai narai. Pirmasis palaikymo naras rekordininką pasitiko 110 metrų gylyje, antrasis – 90 metrų. Per visą šio nėrimo laiką egiptietis sunaudojo 92 balionus mišinio. Rekordo siekęs naras ketino nusileisti į 350 metrų gylį, tačiau po 290 metrų ėmė jausti aukšto slėgio neurologinį sindromą, didėjant gyliui darėsi vis blogiau ir blogiau. Pasiekęs 332,35 metro jis nusprendė kilti.

Aukšto slėgio neurologinis sindromas (HPNS – high pressure nervous syndrome) gali pasireikšti nardant 150 ir daugiau metrų gyliuose, kai naudojamas helio miksas. Simptomai: galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, drebulys, nuovargio jausmas, mieguistumas. Visais atvejais simptomai dar labiau blogėja didėjant slėgiui ir gyliui.

A.Kubaičio nuotr.



 Parašė sagelo rugpjūčio 19 2015 14:10:14 · 0 Komentarai · 2112 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

ege
05/05/2017 18:58
su narų diena kolegos!

darka
03/04/2017 15:31
Akcija Darom 2017 Jurbarke. Laukiame visu lastakojų. Info skelbime.

darka
26/12/2016 06:56
Su sventemis visus dar nardancius. Geru nerimu 2017m.

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Dive Go