Namai - Straipsniai - Diskusijų forumas - Web nuorodos - Fotogalerija - Video - Siuntimai - Ežerų žemėlapiai - Įrangos gamintojai
Ieškoti   
Forumo pranešimai
Nauji pranešimai
ĮRANGOS IŠPARDAVIMAS...
Poilsis ir nardymas ...
sudraske ryklys
Kur vakar (šiandien)...
Gran Canaria
Populiarūs pranešimai
Kur vakar (šiandi... [2927]
Kur planuojame ne... [2198]
Idomu [746]
Jokes [686]
Kokia Jusu nardym... [288]
Atsitiktinė nuotrauka


NARDYK meetas 2007
Paskutiniai prisijungę
donis06:13:56
zigis09:03:45
sausas10:12:16
Audrius10:23:34
raimze10:59:50
bannyk17:58:11
nierka21:59:18
Trolis 1 dieną
sagelo 3 dienas
mirka13 3 dienas
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 5
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 924
Neaktyvūs nariai: 1
Naujausias narys: namiokas

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Reklama ir pateikimas
Pateikti nuorodą
Pateikti naujienas
Pateikti nuotraukas

Reklamos galimybės
Reklamdavio prisijungimas

<---> Valio valio, sveikinam visus su pavasariu, greitai nersim. <---> Renkam geriausią dive centrą. Balsuojam. <---> Artimiausiu laiku (šią arba kitą savaitę) - cave divingas Tenerifėje. <---> <--->

Vrekai Baltijos jūroje – Rusijos pusė.

Vrekai Baltijos jūroje – Rusijos pusė.

Tekstas Bogdana Vaščenko.
Foto Viktor Liaguškin .

Carinės Rusijos imperijos fregato „Oleg“ vrekas - geidžiamiausias objektas povandeninių archeologų ir vieno nutrūktgalvio fotografo komandai. Bet realybėje audringuose ir tamsiuose Baltijos vandenyse šį misija yra tikras košmaras.

Grakštus kateris (su kažkaip militaristiškai skambančiu pavadinimu – „RC-311“) palieka prieplauką St. Peterburge ir pasuka link Hoglando salos (Hogland Island) Baltijos jūros viduryje. Katerio ekipažas – kapitonas, jūreivis, profesorius, trys povandeniniai archeologai, povandeninis fotografas ir povandeninė žurnalistė – aš.

Vykdyti bet kokius povandenius archeologinius darbus Rusijoje yra labai sudėtinga: tokie tyrimai yra brangūs ir reikalauja daugybės visokių leidimų. Pakliūti į tokią ekspediciją dar sunkiau. Paprastai neišmanėliai ir kitas „balastas“ į jas neimami. Bet man pasisekė. Aš laiminga. Aš jaudinuosi. Aš pergyvenu dėl būsimų nėrimų, bet žinau, kad pagaliau išsipildys mano svajonė – panerti prie istorinio vreko. Ir ne prie šiaip paprasto vreko – fregatas „Oleg“ buvo carinės Rusijos imperijos karinio jūrų laivyno flagmanas.

Didingas karinis fregatas (varomas burėmis arba garo mašina) nuskendo gan kvailomis aplinkybėmis.
1869 metais karinio parado metu, stebint jo didenybei imperatoriui Aleksandrui II, „Oleg“ netikėtai susidūrė su kitu kariniu laivu. Neįtikėtina, bet vos per keliolika minučių viso laivyno pasididžiavimas nugarmėjo į dugną 60 metrų gylyje. Paviršiuje liko kyšoti tik burių stiebų galiukai.

Laimei, gerai treniruota laivo komanda tvarkingai evakavosi, todėl didelių aukų buvo išvengta. Tarp kelių žuvusiųjų buvo vienas jaunas kareivis, kuris tuo metu budėjo prie kiaurą parą saugomo laivo seifo. Kareivis tikrai žinojo, kad laivas skęsta, tačiau neišdrįso palikti savo posto be atskiro įsakymo.
Šiuo metu „Oleg“ yra tikras archeologų rojus, išsaugojęs niekieno nepaliestą 19 amžiaus dalelę.

Taigi, dėl ko čia pergyventi?
Dėl to, kad Baltijos jūra nardymui yra laikoma viena nesvetingiausių vietų pasaulyje. Nepaisant to, kad aš turiu patirties nardant šaltame vandenyje, net neabejoju, kad bus labai sunku. Tikriausiai manote, kad kiekvienas norėtų pakliūti tokion ekspedicijon, kur tikriausiai auksiniai piastrai ir kitos brangenybės tik guli ant dugno laukdamos savojo laimingo atradėjo. Juk jeigu tikėti spaudos pranešimais, povandeniniai archeologai atranda lobius ir vintažinį šampaną vos ne kasdien. Nesąmonė.

Tiems, kurie nardo šaltuose Baltijos vandenyse, visiškai nėra ko pavydėti. Vandens temperatūra dugne kiaurus metus siekia ne daugiau +3 C. Matomumas irgi ne ką geresnis – jeigu matyti nuo 4 iki 7 metrų, tai laikoma tikra sėkme. Galingas povandeninio prožektoriaus spindulys gilumoje atrodo kaip blausi geltona dėmelė, todėl dauguma narų dirba apgraibomis. Ar jie randa artefaktų? O taip! Paprastai tai tiesiog buities rakandai: buteliai, lėkštės, kita keramika. Viskas, kas gali padėti identifikuoti vreką. Tik kinuose viskas paprasta – bingo! Herojus randa metro dydžio žalvarines raides ant laivo šono. Deja, bet dažniausiai vrekas Baltijos jūros dugne atrodo kaip lentgalių krūva. Tačiau, istoriniu ir kultūriniu požiūriu – neįtikėtinai brangi ir vertinga lentgalių krūva.

Tik drąsiausi narai gali tyrinėti tokius vrekus. Laivo korpusas nuo laiko tampa labai trapus, todėl gali užgriūti nelaimingą archeologą bet kuriuo momentu. Viduje viskas padengta dumblo sluoksniu. Vienas neatsargus judesys - ir dumblas ir taip juodus vandenis padarys absoliučiai nepermatomais. Dumblas dengia netgi lubas, todėl norint ką nors pamatyti reikia įkvėpti ir nekvėpuoti. Iškvėpk ir tuoj pat ateis dirbtinė tamsa. Gali būti, kad rasti kelią atgal į šviesą bus neįmanoma.



Milžiniškas karo burlaivis "Oleg" turėjo dvigubą šturvalą, kuriam pasukti reikėjo dviejų jūreivių jėgos. Prie kiekvieno rato stovėjo po jūreivį.

Kelionė laiku.

Tačiau gryžkime į "RC-311". Kateryje aš ir mano vyras fotografas Viktoras Liaguškinas turime erdvią kajutę, tačiau didesnę jos dalį užima Viktoro foto įranga. Metalinių laiptų apačioje sukrauti balionai su dujų mišiniais. Kajutės grindys nusėtos laidų raizgalyne ir baterijų pakrovėjais stroboskopams, kita foto įranga. Siena virš Viktoro lovos išmarginta užrašais ir svarbiomis pastabomis apie mūsų ekspediciją.

Nors įprastai iki Hoglando reikia plaukti tik 12 valandų, dėl prasidėjusios audros mes užtrunkame žymiai ilgiau, o mane kankina jūros liga. Kai pagaliau atvykstame į vietą, pasislepiame nedidelėje nuošalioje įlankėlėje. Bet tai tik pradžia. Audra tęsiasi dar tris dienas ir apie nardymą negali būti nė kalbos.

Mūsų komanda panaši į urzgiantį bolidą, pasiruošusį bet kuriuo metu šauti priekin. Kapitonas sėdi savo vairinėje ir peržiūrinėja orų prognozes arba su savo pagalbininku krapštosi prie laivo dyzelio.
Archeologas Igoris Galaida gamina pietus virtuvėlėje, jo kolega Romanas Prochorovas (žmogus su atvira šypsena) kažką buria su kompresoriais ir remontais. Viktoras vis tikrina savo foto ūkį ir degasi cigaretę po cigaretės.

Pagaliau, ketvirtosios dienos rytą oras pagerėja ir visi puolame ruoštis. Mes nersime ne šiap sau kur nors, o prie "Oleg"! Pasiskirstome į dvi grupes. Archeologai apžiūrės fregatą ir įvertins jo būklę. Aš paskirta būti Viktoro asistente. Jis kruopščiai išaiškina man mano užduotis, ką aš turėsiu daryti, ką mes fotografuosime. Tada įteikia man Ikelite stroboskopą, kuris atrodo kaip koks blasteris iš žvaigždžių karų, ir mes pagaliau imame ruošti nardymo įrangą.
Du balionai už nugaros, vienas iš šono. Dar vienas balionas su deguonimi lauks manęs pakabintas po kateriu - mūsų nėrimas bus gilus ir ilgas. Kai pagaliau visa įranga atsiduria ant manęs, jaučiuosi kaip šarvuotas tankas iš Pirmojo pasaulinio karo , beveik tokia pat sunki ir nepaslanki.

Prilaikydama rankomis kaukę ir reguliatorių šoku į vandenį. Keli yriai ir atsiduriu prie lyno, vedančio į dugną. Nusileidusi kelis metrus gilyn vėl pasitikrinu visą įrangą. Priartėja Viktoras ir signalizuoja prožektoriumi "OK?"

Aš atsakau "OK". Jis duoda ženklą leistis ir mes pradedame palei lyną kristi žemyn į tamsą.

Vreko denis pasirodo labai netikėtai. Tiesiog staiga iš tamsos ir plaukiojančių mikrodalelių išnyra milžiniškas bronzinis špilis - vertikalus keltuvas, kuris keldavo inkarą. Prie jo mes ir esame prisirišį savo lyną.

Apsižvalgau aplinkui, bet vanduo toks drumstas, kad nejučia imu manyti, jog tik veltui švaistome laiką. Tokiomis sąlygomis tiesiog neįmanoma fotografuoti ar apžiūrėti fregatą. Įsivaizduokite esant keistame tamsiame kambaryje, kuriame pilna visokių objektų, tačiau pasišvitimui jūs turite tik lazerinę rodyklę. Viktoras signalizuoja "ČIA" ir aš skubu paskui jį, bijodama pamesti jį iš akių.

Pagal Viktoro planą mes judame nuo taško į tašką ir fotografuojame. Ir tik trečiame ar ketvirtame sustojime aš imu suvokti supančius mane daiktus. Milžiniški geležiniai pabūklai stovi ant savo medinių parapetų, šalia guli pabirę sviediniai ir užtaisai. Dviejų aukštų komandinis tiltelis turi dvigubą šturvalą, o admirolo kajutė papuošta įmantria arka. Viskas absoliučiai niekieno nepaliesta ir stulbinamai realu, tikra, atskirta nuo manęs tik plonu laiko šydu.

Tiesiog jaučiu kaip arti manęs yra šis praeities pasaulis, kuriame rodos girdėti kapitono įsakymai, jūreiviai skuba su reikalais ir vėjas švilpia skrendančio fregato burėse...

Kol mes darome nuotraukas, archeologai renka artefaktus Kronštato jūrų muziejui. Jie deda juos į specialias dėžes, kurias vėliau krauna į kėlimo maišą.
Igoris renka artefaktus, o Romanas ant lentelės rašo kas ir kur buvo rasta. Vaikinai pamojuoja mums rankomis ir plaukia į laivo vidų - į admirolo kajutę.

Leisdamasi palei fregato bortą staiga pamatau milžiniškas bronzines raides: OLEG. Pačiupinėju jas savo pirštinėtomis rankomis. Laiko barjeras dabar atrodo ypatingai plonas. Rodos mus skiria tik šis plonas dumblo sluoksnis, nusėdęs ant raidžių. Numok šį dumblą ranka ir atsidursi kitame šimtmetyje...

Staiga girdžiu kažkokį "glu-glu-gluhhhh!" keiksmažodį ir apsidairau aplinkui. Viktoras piktai spokso į mane ir keikiasi į savo reguliatorių. Aš užsisvajojau ir pamiršau, kad mums reikia fotografuoti.
Atrodo, kad praėjo visai mažai laiko, tačiau mano kompiuteris signalizuoja, kad privalome gryžti atgal. Mes kylame lėtai, su visais sustojimais. Vanduo vis šviesėja, mes po truputį artėjame prie paviršiaus ir saulės šviesos. Pagaliau 6 metruose sustojame prie savo pakabintų balionų paskutinei dekopresijai. Tai bus ilgiausias sustojimas. Viktoras per savo Subal bokso langelį imasi peržiūrinėti padarytas nuotraukas. Jis negali sulaukti, kol perkels jas į kompiuterį. Aš tuo metu leidžiu laiką prisimindama nėrimą prie fregato ir mąstau, kas mane labiausiai nustebino.
Kuomet buvau vaikas, įsivaizduodavau esanti pirate. Aš išmokau laivų stiebų ir burių pavadinimus, peržiūrėjau visus paveiksliukus su burlaiviais. Tačiau net ryškiausiose svajose žinodavau, kad tai viso labo tėra svajos. Beprotiškai troškau pamatyti tuos vaizdus realybėje. Sulaukusi 35-ių pamiršau šias vaikiškas svajones, tačiau dabar kybodama po kateriu dekostope, staiga supratau, kad šiandien, Baltijos jūros dugne mano svajonė tapo realybe.

"Oleg" burtai.

Sekančią dieną orai vėl pasikeičia. Mes galime dirbti prie kai kurių vrekų šalia Hoglando, tačiau prie "Oleg" - ne. Igoris su Romanu ima karštai ginčytis kaip nuimti nuo fregato pririštą plūdurą, jeigu mes negalime prie jo gryžti. Šypsodamasis kapitonas nusileidžia iš savo vairinės ir nuramina ginčą. Pakrančių apsauga ką tik sušaudė mūsų plūdurą, palaikiusi jį kažkokiu automatiniu šnipinėjimo įrenginiu.

Galbūt tai likimo ženklas - mūsų ekspedicija nebesugryžta prie "Oleg". Baltijos jūra maloningai mums leidžia dirbti prie kitų vrekų, kurie yra taip pat įdomūs.

Nėrimai skirtingi ir kartais pavojingi.
Kildamas į viršų prie danų škunos "Louise", į tinklą įsipainioja Romanas. Laimei, Igoris buvo šalia ir jį išlaisvino. Vokiečių kontrabandininkų laive "Archangel Gabriel", nuskendusiame 1724 m. Igoris aptinka statines su kviečiais ir lempų taukais. Aš su Viktoru vos pasiklystame prie "Swede", nuskendusio 1790 m. per mūšį prie Vyborgo. Bet jokių lobių mes taip ir nerandame. Igoris su Romanu prisipažįsta, kad per 10 nardymo metų tik kartą rado vyno butelį - "Moët & Chandon" šampaną admirolo kajutėje "Gagnut" vreke. Beje, šampanas buvo saldus, nes tuo metu Rusijos karališkieji rūmai pirmenybę teikė saldiems gėrimams. Istorijos pabaigoje imu žiauriai pavydėti archeologams, tačiau ... man labiau patinka brendis.
Paskutinę mūsų ekspedicijos naktį susapnuoju kažkokį košmarą ir prabundu išpilta prakaito. Viktoras guli savo lovoje ir susimąstęs rūko. Staiga ant mūsų kajutės laiptų pasirodo uniformuoti vyrai. Jie priekabiai apžiūri visur besimėtančias baterijas ir kitus daiktus, tada pasisuka į Viktorą: "Kaip ilgai jūs čia esate?"

"52 dienas" - ramiai atsako Viktoras, rodydamas į jo užrašus virš lovos. Pasieniečiai išsiskirsto, o vienas mūsų kajutėje užkliūna už baliono. Baliono čiaupas vos girdimai grėsmingai šnypščia. "Kas čia?" - klausia pasienietis.
"Deguonies balionas. Nesijaudinkit, baliono čiaupas sugedęs, todėl truputį praleidžia dujas."
Pasienietis meta žvilgsnį į rūkstančią Viktoro cigaretę, išblykšta ir greitai dingsta tarpduryje. Aš atsikeliu ir prieinu prie šnypščiančio baliono ir užsuku čiaupą. Tai buvo helio balionas. Pagalvoju, kad retkarčiais rukyti lovoje yra visai neblogai.


Epilogas.

Po kelių mėnesių per TV išgirdau, kad Rusijos prezidentas V. Putinas (irgi naras) su povandeniniu laivu C-Explorer-5 irgi pasinėrė į Baltiją prie "Oleg" - "caro Aleksandro II flagmano ir didžiausio medinio laivo, gulinčio Baltijos dugne."
"Anot prezidento, jis apiplaukė aplink vreką ir matė raides laivagalyje bei pabūklų liukus. Prezidentas pasakė, kad "laivas yra stebėtinai geros būklės, pavadinimas lengvai įskaitomas. Laivas išsilaikęs labai gerai." Prezidentas kiek nusivylė, kad nėrimas buvo visai nebaisus, tačiau labai įdomus. Paklaustas, ar jis ieškojo lobio, V. Putinas atsakė: "Ne, tai ne man. Tegu tuo užsiima žurnalistai."

Baltijos jūros ypatybės ir reikalavimai įrangai.

Fregatas "Oleg" yra tautinio paveldo vieta, todėl norint jame apsilankyti reikia būti Rusijos piliečiu ir susirasti archeologinę ekspediciją, prie kurios galėtum prisijungti. Praktiškai, misija neįmanoma. Laimei, Baltijos dugne yra daug puikių vrekų, kuriuos narai gali lengvai aplankyti. Tačiau, vanduo čia šaltas, matomumas labai prastas, o audros gali užklupti taip netikėtai, kad paskutinis dekostopas bus tikra makalynė. Arba oras bus toks šlykštus, kad nerti tiesiog bus neįmanoma.
Baltijos jūra yra puiki vieta nardyti tiems žmonėms, kurie tikrai myli visokias vrekų lentgalių krūvas ir supranta, kad jos yra neįkainojamos. Nardymas prie vrekų baltijoje iš Rusijos pusės yra labai komplikuotas, kadangi reikia gauti daugybę visokių leidimų, o užsieniečiai negali juos visus gauti. Tačiau su Baltija ribojasi ir kitos šalys: Lenkija, Švedija, Vokietija ir kitos. Jose gali būti žymiai lengviau organizuoti nėrimus, o ir matomumas šiuose regionuose yra kiek geresnis. Tačiau reikia būti sertifikuotam nardymui su trimiksu, sausu kostiumu ir vrek-prasiskverbimui.




Archeologas Romanas Prochorovas ir Igorio Golaidos sūnus Ivanas dirba prie rusų karinio transporto "America", nuskendusio 1856 prie Hoglando. Ekspedicija dirbdavo prie "America" tomis dienomis, kuomet dėl audringos jūros nebuvo galima nardyti prie "Oleg".



O taip atrodo Viktoro foto įranga, naudota ekspedicijos metu. Visa tai turėjo tilpti mūsų kajutėje.

 Parašė sagelo gruodžio 05 2017 08:46:34 · 0 Komentarai · 37 Skaityta Spausdinti
Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 0% [Nėra balsų]
Labai gerai Labai gerai 100% [1 Balsas]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Laikrodis
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

zigis
26/11/2017 17:26
Nuomos

zigis
26/11/2017 17:26
Gal kas zino kokios kainos egipte svoriu ir pilno baliono ? jei galima i PM

eseriuks
30/10/2017 18:06
parduodu iranga

zigis
28/09/2017 18:40
kur galima issinuomuoti metalo detektoriu atsparu vandeniui ?

Dalas
21/08/2017 18:34
Naras vaiduokli Veziai gaudomi tik su sateliais Pas meskeriotojus klausk.

Naras vaiduoklis
03/08/2017 18:09
sveiki gal kas zino kur nelabai tolokai nuo vilniaus galima veziu pagaudyt?

Korsaras
13/07/2017 09:34
zigis

zigis
06/07/2017 18:17
gal kas moka valdyti klompiuteri aladin one Uwatec

eseriuks
18/05/2017 18:57
parduodu iranga !!865774364

ege
05/05/2017 18:58
su narų diena kolegos!

Šaukyklos archyvas
Apklausa
Tankas Gilužio ežere:

Tikrai yra (35 m gylyje).

Jį ištraukė bomžai ir pridavė į šrotą.

Antis.

Ančių pulkelis.

Ančių ornitologinis draustinis.

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.
Šiandien Gimimo Diena
SVEIKINAME Chainikas
SVEIKINAME meskutis12
SVEIKINAME mygare
SVEIKINAME smooth
SVEIKINAME stasys5510